Pernai liepos 31 dieną paskelbtu tuometinio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu teisininkui skirta 200 minimalių gyvenimo lygių dydžio – 26 tūkst. litų – piniginė bauda.
Teismui atmetus skundą, nuosprendis įsiteisėjo – A.Škėma net tik turės sumokėti baudą, bet ir neteks leidimo verstis advokato praktika. Šį darbą jis dirbo beveik ketverius metus.
„Mes turėsim jį braukti iš advokatų sąrašų. Nemalonus dalykas“, – BNS sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Virginijus Papirtis.
A.Škėma BNS sakė, kad po šio teismo sprendimo advokatu negalės dirbti iki gyvenimo pabaigos, nebent teismo nuosprendis būtų panaikintas.
Nuteistasis sakė su skundu dar besikreipsiantis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.
„Niekada kaltės nepripažinau, aš nusikaltimo nepadariau. Aš pats kreipiausi į prokuratūrą dėl tyrimą atlikusių pareigūnų ir teismas nusprendė, kad mano pareiškimas turi būti nagrinėjimas. Iš tikrųjų tas liudytojas yra nukentėjusysis, jis net nesupranta, už ką advokatas Škėma nuteistas, sako, kad mano ginamasis jo nemušė. Posėdžių protokole viskas užfiksuota, tačiau niekam neįdomu“, – BNS sakė A.Škėma.
Advokato byla teismui buvo perduota pernai balandį. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, kurie atliko ikiteisminį tyrimą įtarė, kad advokatas A.Škėma, siekdamas, jog jo ginamasis, kuris yra įtariamasis nusikalstamos „lapinų“ grupuotės byloje, išvengtų baudžiamosios atsakomybės už inkriminuojamą nusikalstamą veiką, darė neteisėtą poveikį liudytojui – prašė liudytojo teismui duoti melagingus parodymus. Už melagingus, ginamojo asmens naudai duotus parodymus, advokatas esą buvo pažadėjęs atlygį.
Kaltinamajame akte rašoma, kad tokiais veiksmais advokatas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Advokatūros įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas, diskreditavo advokato vardą, sumenkino pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą valstybei bei fiziniam asmeniui.
2011 metų spalį teismas pradėjo nagrinėti, kaip manoma, vienos didžiausių Vilniaus mieste ir apskrityje veikusių nusikalstamų susivienijimų, „lapinų“ grupuotės baudžiamąją bylą. Tarp kaltinamųjų – A.Škėmos gintas įtariamasis Marjanas Blaževičius.
Kartu su juo pieš teismą iš viso stojo 33 kaltinamieji – jie kaltinami šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu, disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Grupuotės nariai įtariami tyčiniu nužudymu, didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų (heroino, amfetamino, metamfetamino ir kt.) platinimu įvairiose Lietuvos vietovėse. Pareigūnų duomenimis, ilgą laiką heroinas platintas per Vilniaus romų taborą.
Išskaidyto nusikalstamo susivienijimo nariai taip pat kaltinami organizavę ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavę bei dalyvavę šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl savanaudiškų paskatų įvykdę tyčinį nužudymą, neteisėtai disponavę labai dideliu psichotropinių bei narkotinių medžiagų kiekiu, pagrobę narkotinę medžiagą, padarę sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtai fiziniu smurtu atėmę žmonėms laisvę, disponavę šaunamaisiais ginklais, sužaloję svetimą turtą.
Jie taip pat bus teisiami už turto prievartavimą, sukčiavimą ir kitus nusikaltimus.
Remiantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo padalinių surinktais duomenimis, nusikalstamą susivienijimą 2002-ųjų pabaigoje – 2003 metų pradžioje sukūrė ir jam vadovavo du asmenys.
Kriminalinės policijos biuro Algirdo Matonio teigimu, ši grupuotė buvo kuriama remiantis Italijos mafijos struktūros principais, jos nariai laikėsi italų mafijos ir japonų jakudzų elgesio taisyklių.
Pasak prokuratūros, surinkti duomenys leidžia manyti, kad šio susivienijimo nariai ypač maskavo nusikalstamų veikų vykdymą, siekdami išvengti sekimo, rinko galimų policijos automobilių valstybinius numerius, naudojo pokalbių klausymo ir sekimo technines priemones.
