Vilniaus apygardos teismas 2025 metų kovo 14 dienos nuosprendžiu V. Kirpičnikovą nuteisė už tai, kad su kliente sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį, šių paslaugų nesuteikė. Piktnaudžiaudamas savo, kaip advokato, tarnybine padėtimi ir siekdamas suklaidinti klientę dėl tariamai suteiktų teisinių paslaugų ir gauti turtinės naudos, vyras klastojo valstybės įmonės bei teismo dokumentus ir juos pateikė klientei.
Netikruose dokumentuose nurodęs melagingus duomenis ir klientei sudaręs įspūdį, kad sutartyje numatytos teisinės paslaugos yra suteiktos, V. Kirpičnikovas apgaule įgijo svetimą turtą – didesnį nei 6 tūkst. eurų klientės mokestį už tariamai suteiktas teisines paslaugas.
Tokiais savo veiksmais V. Kirpičnikovas, būdamas advokatu, t. y. valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, pažeidė advokato priesaiką, Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leido konstatuoti, kad, siekdamas asmeninės turtinės naudos, V. Kirpičnikovas sąmoningai suklaidino klientę apie teikiamų teisinių paslaugų realumą.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą byloje palaikė Vilniaus apygardos prokuratūros ir Generalinės prokuratūros prokurorai, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Teismas nustatė, kad V. Kirpičnikovas atliko advokatui draudžiamus veiksmus, kurie nesuderinami su teisėtumu, sąžiningumu, pareigingumu, lojalumu klientui, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis, sumenkino visuomenės pasitikėjimą advokatais, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei ir Lietuvos advokatūrai bei didelę turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajai klientei.
2025 metų vasario 1 dieną V. Kirpičnikovas laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.
Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti ir pirmosios instancijos teismo advokatui skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti teisinį darbą atėmimą trejiems metams.
