Vyras buvo kaltinamas tuo, kad Palangoje vairuodamas elektrinį paspirtuką, priešinga kryptimi važiavusiam automobiliui atliekant posūkio į kairę manevrą ir sudarius kliūtį jo vairuojamo elektrinio paspirtuko judėjimui, elgdamasis neatsargiai, laiku nestabdė ir susidūrė su automobiliu. Po smūgio į automobilį paspirtukas palindo po automobilio priekine dalimi, o kartu važiavusi kaltinamojo mergina užvirto ant automobilio priekinio stiklo, persirito per automobilio priekinį dangtį ir nukrito ant žemės. Nukentėjusioji galva trenkėsi į automobilio priekinio lango stiklą.
Eismo įvykio metu elektrinio paspirtuko keleivei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakomybė už kaltinamajame akte nurodytus veiksmus numatyta Baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Pirmosios instancijos teismas paspirtuko vairuotoją dėl kaltinimų nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl neatsargumo išteisino. Kaltinimą byloje palaikęs prokuroras su išteisinamuoju nuosprendžiu paspirtuko vairuotojui nesutiko ir padavė apeliacinį skundą, teigdamas, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes ne tik automobilio vairuotojo, tačiau ir paspirtuko vairuotojo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindinė padarinių kilimo sąlyga. Prokuroro teigimu, jeigu paspirtuko vairuotojas būtų laiku stabdęs vairuojamą elektrinį paspirtuką, jis būtų išvengęs susidūrimo ir kilusių pasekmių.
Teisėjų kolegija prokuroro skundą atmetė ir apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį paliko nepakeistą. Apygardos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad kelių eismo taisykles pažeidė abu – ir automobilio vairuotojas, ir elektrinio paspirtuko vairuotojas. Baudžiamoji byla eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojui nutraukta, nes jis bylos nagrinėjimo metu mirė. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinuoju priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Teismas konstatavo, kad avarinę situaciją sudarė būtent automobilio vairuotojas, nedavęs kelio priešinga kryptimi važiavusiam elektriniam paspirtukui, o pastarojo vairuotojo veiksmai – galbūt sekundės dalimi pavėluotas sureagavimas į netikėtai kelyje atsiradusią kliūtį – nelaikytini nusikalstamais.
Tokia išvada buvo padaryta ir atlikus eismo įvykio ekspertizę, kurios akte nurodyta, kad „techniniu požiūriu, jei paspirtuko vairuotojas būtų per 0,8 s nuo automobilio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą sureagavęs į staiga atsiradusią kliūtį, jis būtų spėjęs sustabdyti“. Byloje esantis vaizdo įrašas taip pat patvirtino aplinkybę, kad būtent automobilio vairuotojas, prieš atlikdamas posūkio į kairę manevrą, nesustojo ir neįsitikino, kad tai daryti saugu. Šiuo atveju elektrinio paspirtuko vairuotojas neprivalėjo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad buvo teorinė tikimybė, jog kitas eismo dalyvis gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti paspirtuko vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui.
Apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
