Trečiadienį Šiaulių apylinkės teismas pradeda nagrinėti baudžiamąją bylą dėl miško grobstymo stambiu mastu, kurioje anksčiau teistas 49 metų šiaulietis A.Ž., tyrimo metu pakeitęs pavardę į A.K., ir jo 23 metų bendrininkas P.P. kaltinami didelės vertės svetimo turto įgijimu apgaule ir dokumentų klastojimu, padariusiu didelę žalą.
Tam, kad ši sudėtinga baudžiamoji byla pagaliau būtų pradėta nagrinėti teisme prireikė Panevėžio apygardos prokuratūros skundo dėl apylinkės teisėjo priimto sprendimo grąžinti šią bylą į prokuratūrą. Išnagrinėjęs Pasvalyje dirbančio Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro pateiktus argumentus Šiaulių apygardos teismas su jais sutiko ir nutarė, kad ankstesnis Šiaulių apylinkės teismo sprendimas buvo nepagrįstas.
Šio nusikaltimo tyrimui vadovavusio Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroro Manto Jurkėno teigimu, byloje pavyko nustatyti ir atskleisti, kaip bendrininkų grupė sumanė šį nusikaltimą ir klastodama dokumentus pelnėsi parduodama svetimą mišką. Kalbėdamas apie tyrimo rezultatus, prokuroras pabrėžė, kad juos didele dalimi lėmė ir tyrimą atlikusios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos Jolantos Vaitiekūnienės, dirbančios Pasvalyje, kvalifikacija ir profesionalumas.
Bylos duomenimis, kaltinamieji Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentūrai buvo pateikę suklastotus dokumentus, kurių pagrindu buvo duoti leidimai kirsti Pasvalio rajono Kidžionių kaimo teritorijoje esantį mišką, nuosavybės teise priklausantį keliems savininkams.
Paaiškėjus, kad Pasvalio aplinkosaugos rajono agentūrai buvo pateiktos klastotės, Agentūra pripažino išduotus leidimus negaliojančiais, tačiau tuomet bendrininkai patys pasigamino suklastotus leidimus. Suklastoti leidimai, teisėtų miško savininkų parašai ir dokumentai bendrininkams sudarė sąlygas toliau tęsti nusikalstamas veikas ir parduoti neteisėtai įgytą didelės vertės turtą – svetimą mišką – kirtimu užsiimančiai įmonei. Apibendrinant galima pasakyti, kad neteisėtai parduotų miško plotų vertė rinkoje siekia daugiau kaip šimtą dvidešimt tūkstančių litų
Panevėžio apygardos prokuratūra praneša, kad tiriant šią bylą prokuroro nurodymu buvo atlikti kompiuterių, dokumentų, rašysenos ir kiti tyrimai.
Baudžiamasis kodeksas už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų.
