Teisėjų kolegija nustatė, kad asmuo, atlikdamas greitosios medicinos pagalbos stoties skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialisto pareigas, ligoninės priėmimo skyriaus patalpose kartu su skubiosios medicinos pagalbos vairuotoju perkėlė nukentėjusįjį nuo greitosios medicinos pagalbos vežimėlio ant ligoninės vežimėlio.
Slaugos darbuotojas vienoje rankoje laikė planšetę su dokumentais, o kita ranka paėmė už ligoninės vežimėlio ir pradėjo jį įstrižai traukti, neužtikrinęs paciento saugumo. Taip traukiamas vežimėlis užkliuvo už šalia stovėjusių kitų vežimėlių. Slaugos specialistas, neužtikrinęs saugaus paciento transportavimo, vežimėlį paleido, dėl to šis nuvirto kartu su ant jo gulėjusiu asmeniu, pacientas iškrito ir patyrė šonkaulio lūžį.
Apeliacinės instancijos teismas pritarė prokurorės argumentams, kad, jeigu slaugos specialistas nebūtų skersai tempęs ligoninės vežimėlio viena ranka, būtų stebėjęs šalia esančias kliūtis, jis būtų turėjęs visas galimybes laiku pastebėti pavojingą situaciją ir įvykis nebūtų atsitikęs.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ligoninės darbuotojas, atlikdamas savo pareigas, elgėsi nerūpestingai, ignoravo profesinę veiklą reglamentuojančias instrukcijas ir bendruosius atsargaus elgesio principus, neužtikrino transportuojamo paciento saugumo, ir tai turėjo priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – dėl neatsargumo pacientui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaltės nepripažinusio vyro argumentus, kad jis yra priverstas savo pareigas atlikti viena ranka, nes negali niekur padėti planšetės, ir akcentavo, kad nei slaugos specialisto pareiginėse instrukcijose, nei darbo sutartyje nėra ir negali būti numatyta, kad, teikiant skubiosios medicinos paslaugas, prioritetas turi būti teikiamas darbo įrankiams ar priemonėms, o ne pacientų sveikatai ar gyvybei.
Skubiosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojui baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nutraukta, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
