Paaiškėjus, kad iš Valstybės saugumo departamento (VSD) įrangos perkeliant R.Lipskio užfiksuotus pokalbius į kitą laikmeną, įrašas padalintas į daugiau nei šimtą dalių. Todėl prokuroro paprašyta pristatyti įrašą „originalioje, pirminėje laikmenoje“.
Teismas ketvirtadienį pagarsino per ikiteisminį tyrimą prokurorams duotus R.Lipskio parodymus, esą jis fotoaparatu užfiksavo „apie 50“ įvairiausių nuotraukų su brėžinais ir kita informacija bei perdavė fotoaparatą Baltarusijos KGB darbuotojui Sergejui Kurulenkai. Kaltinamasis neneigė perdavęs fotoaparatą ir laikmeną minėtam asmeniui, tačiau sakė, kad ji buvo tuščia.
„Taip, aš jam perdaviau fotoaparatą ir skaitmeninę laikmeną atskirai. Skaitmeninėje laikmenoje jokios informacijos nebuvo“, – sakė R.Lipskis.
Jis teisme patvirtino, kad perdavimo metu fotoaparato baterija buvo išsikrovusi, tad baltarusis esą negalėjo patikrinti, ar nuotraukos kortelėje yra.
Jis taip pat nurodė, kad baltarusiui perdavė iš viso dvi tuščias korteles.
Kaltinamasis tvirtino pinigų iš KGB darbuotojo negavęs. Pirminiuose parodymuose jis sakė, kad baltarusis jį šantažavo prašydamas perduoti nuotraukas ir tuomet jis esą būsias „jam nebeįdomus“, tačiau šios informacijos teisme nebepatvirtino.
Pirminiuose parodymuose jis sakė, kad baltarusis jį šantažavo prašydamas perduoti nuotraukas ir tuomet jis esą būsias „jam nebeįdomus“, tačiau šios informacijos teisme nebepatvirtino.
Anot vieno iš teisėjų kolegijos atstovų Audriaus Cinino, vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, kad R.Lipskio fotoaparatas suveikė daugiausia 18 kartų. Pats R.Lipskis parodymuose ikiteisminiame tyrime sakė padaręs „apie penkiasdešimt“ nuotraukų, ketvirtadienį jau tikino fotografavęs „kokį šimtą“ kartų.
Jis teismą patikino fotografavęs savo, o ne KGB darbuotojo fotoaparatu ir tai daręs tik tą vienintelę dieną, kai jo veiksmai buvo užfiksuoti pareigūnų. Fotografuojami esą buvo „tik kabeliai“, nuotraukose buvo matyti jų techniniai duomenys, pagaminimo būdas.
Teismas klausė, kodėl ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nesutampa su bylos medžiaga ir dabar duotais parodymais. R.Lipskis tikino, kad pirminių parodymų protokolą pasirašė jų net neskaitęs, tad nesąs tikras, jog jie užrašyti teisingai.
„Tada sakiau, kad savo kaltę pripažįstu iš dalies, nes nepranešiau apie tą Sergejų tiems, kam reikia. O protokole buvo parašyta, kad aš iš dalies pripažįstu savo kaltę (...) nežinau, galėjo ir prirašyti“, – piktinosi R.Lipskis.
Kaltina prastą R.Lipskio lietuvių kalbą
Teisiamojo advokatė Snieguolė Mažeikienė dėl nesutampančių parodymų kaltino prastą R.Lipskio lietuvių kalbą sulaikymo metu – jis parodymus tuomet davė lietuviškai, tad informacija esą galėjo būti netiksli.
R.Lipskis teismo paprašė apklausti valstybės skirtą advokatę, kuri dalyvavo pernai sausio 24 dieną jo apklausoje. Ši, kaltinamojo nurodymu, galėtų patvirtinti, kad apklausos protokolas, kurio jis neskaitė, „buvo pasirašytas koridoriuje“.
Taip pat R.Lipskis pageidavo sudaryti buvusio jo darbdavio – įmonės „Oro navigacijos“, Civilinės aviacijos administracijos atstovų komisiją, kurie galėtų įvertinti informacijos, kurią jis kaltinamas perdavęs Baltarusijos agentui, reikšmingumą.
Teismas patikino, kad dėl šios galimybės bus svarstoma teisme išklausius įrašą.
Tuo metu prokuroras paprašė iškviesti ikiteisminio tyrimo tyrėją, kuri galėtų paaiškinti pirminio protokolo R.Lipskiui surašymo aplinkybes.
Teismas tęs bylos nagrinėjimą penktadienį, kur vėl bus bandoma perklausyti įrašą.
Byloje tolesni posėdžiai taip pat numatyti rugsėjo 25, spalio 1 ir 9 dienomis.
Bylos duomenimis, R.Lipskis savo kabinete „Oro navigacijoje“ slapta fotografavo ten buvusius dokumentus bei kitus objektus ir juos perdavė Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybai. Įtariama, kad Baltarusijai rinkta ir perduota informacija apie Lietuvos kariuomenę, jos dalinius, strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui turinčias valstybės įmones, jų veiklą, objektus bei įrenginius jose.
Prokuroras sausį teisme yra skelbęs, kad R.Lipskis, su Baltarusijos KGB agentu S.Kurulenka susitikęs prekybos centre, žodžiu perdavė informaciją apie Zoknių oro uostą – objektų išdėstymą, naujų objektų įrengimo planus, patekimo sąlygas, komunikacijas, infrastruktūrą.
VSD yra paskelbęs, kad Baltarusijos agentas S.Kurulenka Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus: informaciją jam teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas R.Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas.
VSD yra paskelbęs, kad Baltarusijos agentas S.Kurulenka Lietuvoje buvo užverbavęs du agentus: informaciją jam teikė buvęs valstybinės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas R.Lipskis ir Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas. Abu šie asmenys yra sulaukę kaltinimų dėl šnipinėjimo ir dabar teisiami.
Įtariamasis sulaikytas daugiau nei prieš metus, jam gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Kaip yra sakęs buvęs Valstybės saugumo vadovas Gediminas Grina, visa žvalgybos operacija demaskuojant R.Lipskį truko daugiau kaip trejus metus. Jis nekomentavo, kiek medžiagos įtariamasis spėjo perduoti Baltarusijai.
Pareigūnų teigimu, tikėtina, kad Baltarusija gauta informacija dalijosi ir su Rusija.
Prokurorai atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo, kai gruodžio pabaigoje dėl įtarimų šnipinėjimu buvo sulaikytas Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose karys.
Šnipinėjimu įtariamas Rusijos pilietis N.F. 1977 metais gimęs įtariamasis buvo suimtas trims mėnesiams.
Suimtas asmuo buvo Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB)darbuotojas.
