Dvi baudžiamosios bylos su naujais ištirtais nusikaltimais dvidešimtmetį jaunuolį pasivijo jau teisiamųjų suole, nagrinėjant pirmąją atskleistų jo internetinių sukčiavimų baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas apgavęs daugiau kaip dvi dešimtis nukentėjusiųjų. Ši byla jau baigta nagrinėti, kitą savaitę numatoma paskelbti nuosprendį.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant šias bylas teisme palaikančios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės teigimu, jaunas panevėžietis, lengvai užmegzdavęs pažintis interneto svetainėse, kaltinamas iš 70 nukentėjusių asmenų išviliojęs internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis.
Net ir po to, kai pareigūnai paėmė tyrimui jo kompiuterį, vaikinas ir toliau surasdavo būdų kaip tęsti tas pačias nusikalstamas veikas. Todėl trečiojoje byloje jam pateikti nauji papildomi kaltinimai dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto disponavimo įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis.
Panevėžio apygardos prokuratūra praneša, kad prasimanytos istorijos apie mokesčių inspekcijos užblokuotą asmeninę sąskaitą ar tariamo nenoro rodyti didelių pajamų jaunuoliui padėdavo sužinoti svetimus internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nusikalstamai savanaudiškais tikslais jais naudotis.
Šiuos nusikaltimus tyrę Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnai nustatė, kad R.B., prisistatydavęs išgalvotais vardais, internetinių svetainių lankytojams apgaule siūlydavo galimybę užsidirbti šimtą ar net du tūkstančius litų.
Viena nukentėjusioji, kuriai buvo pasiūlyta dirbti prostitute su užsieniečiais arba bendrauti su jais per vaizdo kamerą, kategoriškai atsisakė. Apie tai, kad jos vardu paimtos paskolos, ši nukentėjusioji, kaip ir kiti, sužinojo tik gavusi antstolio laišką.
Pustrečio šimto nusikalstamų veikų padaręs panevėžietis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir neteisėtai realizuodamas svetimų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, atlikdavo finansines operacijas ir ėmė greituosius kreditus. Tarp nukentėjusiųjų iš įvairių šalies miestų ir rajonų yra įvairių profesijų žmonių – medikų, pardavėjų, konditerių, kasininkių, studentų.
Nusikaltimų tyrimui vadovavusios prokurorės G.Vilkienės teigimu, šie atskleisti nusikaltimai rodo, kad mūsų visuomenėje yra nemaža naivių žmonių, besitikinčių kone veltui gauti šimtus ar tūkstančius litų. Internetu besinaudojantys jauni žmonės, ypač ieškantys darbo ar bet kokio kito pajamų šaltinio, susigundo siūlomu lengvu uždarbiu ir būna apgauti sumaniai veikiančių sukčiautojų.
Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos numato laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, prisijungimo kodais ir kitokiais duomenimis – iki trejų metų, už svetimo turto įgijimą apgaule –iki trejų metų, už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą – iki šešerių metų.
