Taktika ta pati – žinia priblokšti žmogų. Pastaruoju metu šiauliečiai sulaukė daug labai netikėtų skambučių. Pakėlę telefono ragelį jie išgirdo, jog kalbasi ir su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku, ir žemesnio rango policijos pareigūnu, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos bei įvairių bankų darbuotojais. Solidžių pareigų, tikrumo dėlei iliustruotų tikra ar išgalvota pavarde, paminėjimas iš karto priverčia žmogų sunerimti.
Antras sukčiaus žingsnis – dar neatsigavusio iš netikėtumo žmogaus smegenis sujaukti žinia, kad jis yra patekęs į dviprasmišką situaciją, nes naudojantis jo banko sąskaita yra plaunami pinigai ar atliekamos kitos neteisėtos finansinės operacijos. Sąžiningas žmogus išsigąsta ir norėdamas įrodyti, kad jis tikrai niekuo čia dėtas, labai lengvai skambinusiajam patiki savo internetinės bankininkystės slaptažodžius ir kodus. Uoliai sudiktavęs visą kodų lentelę, žmogus atsipučia – nepavyks nusikaltėliams pasinaudoti jo sąskaita. O iš tikrųjų kaip tik tada ir prasideda naudojimasis jo sąskaita – pasisavinami joje esantys pinigai ir dar sąskaitos savininko vardu paimami kreditai. Štai 42 metų radviliškietė po tokio atviravimo iš greitųjų kreditų bendrovės ne savo noru įsigijo 2 900 litų kreditą, kuris akimirksniu buvo pervestas į kitą sąskaitą ir pasisavintas. Moteris ne tik liko skolinga greitųjų kreditų bendrovei, bet dar ir neteko sąskaitoje turėtų savo 1 400 litų.
58 metų joniškietė, pakėlusi telefono ragelį, išgirdo, kad jai skambina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojas, tiriantis „Snoro“ banko sukčiavimo bylą. Moteris kaip per išpažintį išklojo visus internetinės bankininkystės duomenis. Sukčius, pasinaudojęs jais, jau kėsinosi moters vardu paimti kreditą, tačiau šįkart jam savo kėslų įgyvendinti nepavyko.
65 metų šiaulietė, iš pradžių patikėjusi, jog jai skambina policijos pareigūnas, pasakė jam visus duomenis, sudarančius prieigą internetu prie jos banko sąskaitos. Tačiau vėliau susizgribo, kad, ko gero, pateko į sukčių pinkles ir sąskaitą užblokavo. Sukčiai jos sąskaita pasinaudoti nebespėjo.
Policijos pareigūnai įspėja, kad asmens elektroninės bankininkystės duomenys yra konfidenciali informacija ir nei policijos, nei jokios kitos institucijos, net ir banko, kuriame yra jūsų sąskaita, darbuotojai, jų telefonu neprašys. Jei kada nors ir iškiltų tokia būtinybė, tai Jūs būtumėte pakviesti atvykti į tą instituciją ir situaciją aiškintumėtės vietoje. Tai tikrai ne telefoninis pokalbis. Ir jei kas nors telefonu, prisistatęs kad ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Valstybės saugumo departamento darbuotoju, bandys išklausti Jūsų elektroninį atpažinimo kodą ar 24 kortelės slaptažodžius bei sąskaitos numerį, ramiausiai dėkite ragelį, palinkėję savo pašnekovui neieškoti kvailių. Žinokite, tai – sukčius.
Kitas internetinės bankininkystės duomenų viliojimo būdas – darbo pasiūlymas. Skambinama žmonėms, laikraščiuose ir internete pasiskelbusiems, jog ieško darbo. Tariamo darbdavio pasiūlymas visada būna gundantis. O kad žmogus greičiau apsispręstų, siūlomas avansas už darbą ir neva tuo tikslu prašoma internetinės bankininkystės duomenų. Tačiau atminkite, pinigams pervesti tikrai nereikalingi jūsų atpažinimo kodai ir visi 24 kortelės slaptažodžiai. Be to, nė vienas darbdavys, nepirks katės maiše. Tik sukčius, nematęs būsimo darbuotojo, gali siūlyti būsimo atlyginimo avansą.
