Paaiškėjo, kad paryčiais iš netoliese esančio kaimo grįžti namo nusprendę tėvas ir sūnus pakeliui vienas nuo kito pasimetė. Į namus parėjęs sūnus tvirtino kartu su tėvu žingsniavęs miško takeliu, bet pusiaukelėje jį staiga pametęs, vėliau dar bandęs ieškoti savarankiškai, tačiau nesėkmingai.
Situaciją sunkino tai, kad neblaivus vyras su savimi neturėjo mobilaus telefono. Supratę, kad patys paklydėlio neras, artimieji kreipėsi į policiją.
Atvykę pareigūnai ilgiau nei valandą vaikščiojo miške, ieškodami nelaimėlio. Sėkmė nusišypsojo tada, kai prie paieškų prisijungė tarnybinis šuo, vardu Hašas. Eidami į miško gilumą, staiga pareigūnai išgirdo aktyviai lojantį keturkojį, tikėtina, radusį paklydusį vyrą.
Netrukus šalia šuns lojimo pasigirdo ir žmogaus šauksmas. Atskubėję ir radę ant žemės gulintį neblaivų vyriškį, pareigūnai bandė jį kalbinti, tačiau šis nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė, kur esantis ir kas su juo bendrauja. Nelaimėlį krėtė drebulys, jis buvo sušalęs, nusiavęs batus.
Pareigūnai nedelsdami iškvietė greitąją pagalbą, o iki jai atvykstant iš miško nešė paeiti jau nebepajėgusį vyrą. Prastas oras sunkino situaciją, nes tvyrant drėgmei klampiu miško keliu greitosios pagalbos automobilis arti privažiuoti negalėjo. Galiausiai vyriškis buvo perduotas medikams.
Šis įvykis patvirtino seną tiesą - alkoholio vartojimas nedera su pasivaikščiojimais miške, ypač tamsoje.