Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tragiška 4 automobilių avarija prie Trakų: kaip įvykio aplinkybės apsivertė teisme ir kas liko kalčiausias

Audi, avarija
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Asociatyvinė iliustracija: automobilio „Audi“ avarija
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus apygardos teisme nuteistas tik Rytis Judzentavičius, nors jo vairuojamas automobilis "VW Multivan" buvo tik vienas iš keturių, patekusių į tragišką avariją užmiesčio kelyje netoli Trakų.

Keturi automobiliai judėjo eilėje. Pirmajam pristabdžius, likusieji iš eilės atsitrenkė vieni kitiems į galą.

Šiurpiausia istorijos detalė: automobiliu „Audi 80“ buvo vežamos bagažinėje ir ant galinių sėdynių padėtos masyvios metalinės durys, kurios nuo smūgio pasislinko į priekį ir tiesiog perlaužė sėdėjusį keleivį.

Nors šios eismo tragedijos aplinkybės atrodo gana aiškios, jos buvo narpliojamos bemaž 3,5 metų. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui portalas 15min.lt pasidomėjo, kas ir kodėl pripažintas kaltu su šia avarija susijusioje baudžiamojoje byloje.

Nesilaikė atstumo

2009 m. gegužės 15-osios vakaras. Tos dienos Policijos departamento kriminalinių įvykių suvestinėje apie šią avariją yra tokio turinio įrašas: Trakų rajone, kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 35-ame kilometre, automobilis „Audi 80“, vairuojamas V.K. (gim. 1989  m.), atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Honda Prelude“, vairuojamą P.L. (g. 1941 m.). Tuo pačiu metu į sustojusį automobilį „Audi 80“ atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „VW Multivan“, vairuojamas R.J. (g. 1971 m.), o į jį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis „Renault Megane Scenic“, vairuojamas D.S. (gimusios 1971 m.). Eismo įvykio metu žuvo automobiliu „Audi 80“ važiavęs keleivis G.K. (g. 1946 m.) bei nukentėjo automobilio „Audi 80“ vairuotojas, kuris dėl įvairių kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę.

Užbėgant įvykiams už akių – dėl šios avarijos nuteistas tik „VW Multivan“ vairuotojas Rytis Judzentavičius.

Apkaltinamąjį nuosprendį vyriškis pirmiausia išgirdo Trakų rajono apylinkės teisme, kuris 2012 m. pavasarį R.Judzentavičių nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams. Tiesa, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iškart atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Be to, R.Judzentavičiui uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Maža to, iš R.Judzentavičiaus „Audi“ vairuotojo V.K., netekusio tėvo, naudai priteista 38 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 4 000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Taip V.K. priteista iš „If P&C Insurance AS“ filialo 1 076,08 Lt turtinės žalos ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Žuvusiojo našlei I.K. priteista iš R.Judzentavičiaus 38 273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat I.K. priteista iš „If P&C Insurance AS“ 8 595,50 Lt turtinės žalos ir 1 726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Uždraudė vairuoti tik metus

Nesutikdamas su šiuo griežtu nuosprendžiu, nuteistas vairuotojas mėgino ieškoti savosios teisybės aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teisme. R.Judzentavičius su advokatų pagalba siekė įrodyti, kad ne vien jis kaltas dėl šios eismo tragedijos, kad iš jo priteista per daug pinigų, kad draudimas 3 metus vairuoti jam yra per griežtas. Į pastaruosius du reikalavimus teisėjai atsižvelgė – sutrumpino draudimą vairuoti iki metų, o bendrą neturtinės žalos dydį sumažino nuo 80 000 iki 50 000 litų.

Tačiau esmė ir po apeliacinės instancijos teismo verdikto liko ta pati: tik R.Judzentavičius yra kaltas dėl tragiško eismo įvykio ir nepataisomų jo padarinių.

„VW Multivan“ vairuotojas aiškino, kad vežamos durys nebuvo specialiai paženklintos, jos esą užstojo galinių „Audi“ žibintų matomumą.

15min.lt įsigilino į bylos peripetijas.

Žibintai buvo matomi

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, nutarė, kad nuteistojo R.Judzentavičiaus apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistas „VW Multivan“ vairuotojas mėgino savaip įrodyti vieną esminę aplinkybę: esą, kaip ir nurodyta pirminėje policijos informacijoje apie avariją, pirmiau ne jis trenkėsi į „Audi“, o „Audi“ trenkėsi į priekyje buvusį „Honda“ automobilį. Tačiau eksperto išvada R.Judzentavičiui buvo nepalanki – tai „VW Multivan“ smūgis maždaug 72 km/val. greičiu į priekyje stabdymo režimu apie 32,2 km/val. greičiu važiavusio automobilio „Audi 80“ galą buvo pirmoji avarijos fazė, po kurios „Audi“ dar buvo nustumta į „Honda“ automobilį.

Be to, „VW Multivan“ vairuotojas aiškino, kad vežamos durys nebuvo specialiai paženklintos, jos esą užstojo galinių „Audi“ žibintų matomumą, nebuvo aišku, kada transporto priemonė stabdo.

Tačiau byloje įrodyta, kad durys neužstojo žibintų, nes žibintai yra iš šono, o durys gulėjo per vidurį – žibintai buvo matomi.

Nuteisė pagrįstai

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl R.Judzentavičiaus kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., kuri įtvirtina baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, pažymima apygardos teismo įsiteisėjusiame nuosprendyje, kuris dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-10-21 kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo specialisto išvadoje konstatuota, kad susidariusiomis prieš eismo įvykį eismo aplinkybėmis priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui techniniu požiūriu buvo tai, kad automobilio „VW Multivan“ vairuotojas, važiuodamas paskui automobilį „Audi 80“, ir artėdamas prie jo, laiku nesulėtino greičio bei, atsižvelgdamas į greitį, nepaliko tokio atstumo, kad neatsitrenktų į jį, jeigu jis būtų stabdomas, dėl ko automobilio „Audi 80“ vairuotojui pradėjus stabdyti vairuojamą automobilį, atsitrenkė į stabdomą automobilį „Audi 80“, kurio vairuotojas, savo ruožtu po šio atsitrenkimo įgavęs automobilio greitį, nebeturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priekyje stovėjusiu ir galimai ką tik pradėjusiu judėti į priekį automobiliu „Honda Prelude“.

Nevežtų durų – nebūtų žuvęs?

Medicininio tyrimo specialisto išvadoje konstatuota, kodėl žuvo automobilio „Audi 80“ keleivis G.K., sėdėjęs ant priekinės keleivio (dešinės) sėdynės. Avarijos momentu jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. „VW Multivan“ priekine frontaline plokštuma atsitrenkė į priekyje stabdomo automobilio „Audi 80“ galą – jame vežamas paguldytas metalines duris, išsikišusių iš bagažinės. Nuo gauto smūgio durims persislinkus į priekį ir atsitrenkus į priekinių sėdynių atlošų nugarines dalis, smūgio jėga persidavė į keleivio G.K. ir vairuotojo nugaras.

Ekspertas teismui paaiškino, kad nukentėjusysis G.K. buvo paveiktas iš nugaros, dėl ko lūžo stuburas, buvo nutrauktos stuburo smegenys, stuburas deformavosi ir papildomai nutraukė aortą. Be to, ekspertas teismui nurodė, kad jeigu nebūtų durų, būtų atsiradę kiti sužalojimai.

Specialistas, turintis eismo įvykių eksperto ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijas, 43 metų ekspertinio darbo stažą, išvadoje išsamiai aprašė visą tyrimo eigą, motyvavo savo išvadas.

R.Judzentavičius apeliaciniame skunde nesutiko su teismo ekspertizės centro 2009-10-21 kompleksinio autotechninio teismo medicininio tyrimo specialisto išvada  teigdamas, kad ji neišsami, prieštaringa. Kolegijos vertinimu, su tokiais teiginiais negalima sutikti. Ši specialisto išvada buvo parengta remiantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, eismo įvykio mechanizmas nustatytas remiantis specialia, tokioms užduotims spręsti skirta programa.

Specialistas, turintis eismo įvykių eksperto ir transporto trasologijos eksperto kvalifikacijas, 43 metų ekspertinio darbo stažą, išvadoje išsamiai aprašė visą tyrimo eigą, motyvavo savo išvadas, padarytas atsakant į užduotyje pateiktus klausimus.

„Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesivadovauti minėta specialisto išvada kaip įrodymu nustatant šiai bylai reikšmingas aplinkybes“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Krovinį transportavo kruopščiai

R.Judzentavičiaus teiginys, kad nukentėjusysis V.K. pažeidė KET nesaugiai veždamas duris, ir atmestas kaip nepagrįstas, nes byloje nenustatyta tokia aplinkybė.

KET 210 punkte numatyta, kad krovinys transporto priemonėje turi būti padėtas, o prireikus – pritvirtintas ir uždengtas taip, kad:

210.1. neblogintų vairuotojui matomumo;

210.2. nepažeistų transporto priemonės stabilumo ir netrukdytų jos vairuoti;

210.3. neuždengtų išorinių šviesos prietaisų, šviesos atšvaitų, numerio, skiriamųjų ženklų ir duodamų signalų;

210.4. nekristų, nesivilktų, nekeltų triukšmo, neterštų kelio ir aplinkos;

210.5. nekeltų pavojaus žmonėms ar materialinėms vertybėms, negadintų kelio įrenginių ir techninių eismo reguliavimo priemonių.

KET 212 p. įtvirtinta, kad jeigu krovinys priekyje arba gale išsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas bent kiek išsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito, jis turi būti pažymėtas, kaip numatyta šių taisyklių 4 priede.

Nukentėjusysis „Audi“ vairuotojas V.K. paaiškino, kad vežamos durys buvo išsikišusios apie 30 cm iš transporto priemonės, jos buvo pristumtos prie sėdynės, užspaustos bagažinės dangčiu. Bagažinės dangtis buvo nuleistas ir pririštas virvute aplink dangtį ir duris, virvutė buvo pririšta prie automobilio kablio, kad durys negalėtų išlįsti. Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobilio „Audi 80“ bagažinės dangtis buvo aprištas virve. Be to, pats apeliantas patvirtino, kad jis, turėdamas peilį, padėjo nupjauti virvę. Todėl negalima pritarti R.Judzentavičiui, kad V.K. nesiėmė priemonių pritvirtinti vežamą krovinį.

„Pagal KET 212 p., vairuotojas neturi pareigos pažymėti gabenamą krovinį tais atvejais, kai krovinys priekyje arba gale neišsikiša už transporto priemonės gabaritų daugiau kaip 1 m arba jo šoninis kraštas neišsikiša už transporto priemonės šoninio gabarito. Kaip minėta, nukentėjusysis V. K. parodė, kad durys buvo išsikišusios apie 30 cm iš transporto priemonės,“ – pažymima nuosprendyje.

Atsako už saugų eismą

Anot sostinės teisėjų kolegijos, nuteistasis neteisus teigdamas, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyti KET reikalavimai, kuriuos jis pažeidė.

Teismas priminė, kad KET 132 punkte numatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

R.Judzentavičius padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t.y. jis nesiekė kilusių padarinių, savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems.

KET 134 p. reglamentuojama, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad kiekvienas vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, turi imtis atsargumo priemonių ir nekelti grėsmės kitiems eismo dalyviams.

Nusikalto tik iš neatsargumo

Kolegija nuosprendyje išsamiai paaiškino ir tai, kodėl sumažino priteistą neturtinės žalos kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiesiems V.K. ir I.K. po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už G.K. mirtį atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus, R.Judzentavičiaus asmenybę, jo sveikatos būklę bei turtinę padėtį, taip pat kad nusikaltimas padarytas asmens, kuris nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio.

R.Judzentavičius sukėlė sunkias ir neatstatomas pasekmes – eismo įvykio metu žuvo G.K. Akivaizdu, kad netikėta G.K. mirtis tiek sūnui, tiek žuvusiojo žmonai  sukėlė skaudžius dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, neigiamai paveikė jų gyvenimą. Sūnus važiavo tuo pačiu automobiliu, kai jo tėvas žuvo. Pasak našlės, ji kartu su vyru pragyveno 34 metus, sutuoktinis išlaikė šeimą, jis jau pusę metų buvo pensijoje, o ji nedirba, registruota darbo biržoje.

Kita vertus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į kitus kriterijus, numatytus Civiliniame kodekse. R.Judzentavičius padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, t.y. jis nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų. Taigi, apeliantas savo nusikalstamais veiksmais nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiesiems.

Todėl nuosprendyje rašoma: „Pripažintina, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t.y. kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju.“

Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti ir į eismo įvykio specifiškumą. Kaip minėta, byloje nustatyta, jog R.Judzentavičius vairuojamu automobiliu „VW Multivan“ kontaktavo su automobilio „Audi 80“ gale vežamomis durimis, kurios nuo smūgio jėgos sukėlė keleivio mirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertas teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jeigu nebūtų durų, tai būtų padaryti kiti sužalojimai. Įvertinus visas eismo įvykio aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog R.Judzentavičiaus veiksmai yra susiję su itin dideliu jo neatsargumu ir šiurkščiu KET reikalavimų nesilaikymu.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min