Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 4d. 19:32

Tyčia „subingalviais ateiviais“ teisėjus vadinantis vyras teisiamas slapta: primena totalitarinę valstybę

Teisėja Evelina Petraitienė ir kaltinamasis Kęstutis Kiltinavičius
15min nuotr. / Teisėja Evelina Petraitienė ir kaltinamasis Kęstutis Kiltinavičius

„Subingalviais ateiviais“, „moralinėmis vištomis“, „inkvizicija“ ir kitokiais negražiais epitetais teisėjus vadinantis tauragiškis Kęstutis Kiltinavičius jau trečią kartą teisiamas dėl nepagarbos teismui. Šiuo procesu susidomėjus žiniasklaidai, bylą nagrinėjanti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė panoro slaptumo. Uždaryti duris teisėja siūlė dėl esą nagrinėjamų kaltinamojo sveikatos duomenų ir jo psichinės būklės, nors pats teisiamasis norėjo viešo proceso.

„Jokių komentarų iš prokuratūros nebus“, – vos išvydęs žurnalistą pareiškė byloje kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Marius Zupkauskas.

Visgi prokuroras atskleidė, kad kaltinamasis yra suimtas, nes piktybiškai nesirodė teismo posėdžiuose.

Tiesa, pats K.Kiltinavičius tvirtina, kad jis niekada nesislapstė, nors būtent toks buvo suėmimo motyvas: jis esą bėgs ir slėpsis. Vyras tvirtina, kad žinodamas apie jam skirtą suėmimą iš Jungtinės Karalystės, kur dirba ir gyvena, pats grįžo į Lietuvą, kur jam iškart uždėti antrankiai.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Teismo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Teismo akimirka

Prokuroras taip pat paklausė, kodėl žurnalistas susidomėjo šia byla, ar jį pakvietė pats kaltinamasis.

Tačiau K.Kiltinavičius niekada nesikreipė į 15min redakciją, motyvas apsilankyti šioje byloje buvo paprastas – už nepagarbą teismui asmenys teisiami itin retai.

Po to atvestas antrankiais surakintas kaltinamasis. Pasirodė ir teisėja.

Ar teismas šališkas?

Pirmasis teisėjos klausimas: ar kas nors prašys nušalinimo?

Į šį klausimą visi atsakė neigiamai, taip pat ir K.Kiltinavičius.

„O gal patys norite nusišalinti?“ – pridūrė jis.

Į šį kaltinamojo klausimą niekas nesureagavo, tačiau jis gali būti gana logiškas ir pagrįstas.

K.Kiltinavičius dar 2017 metais buvo nuteistas 45 parų arešto bausme už teisėjų Petro Karvelio ir Mindaugo Ražansko įžeidimą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Teisėja Evelina Petraitienė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Teisėja Evelina Petraitienė

Šie du teisėjai kartu su E.Petraitiene iki šiol dirba Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur dabar teisiamas K.Kiltinavičius.

Tad kyla abejonė, ar teisėja neturi išankstinės nuomonės kaltinamojo atžvilgiu.

15min pasiteiravo teisėjos E.Petraitienės, kodėl ji priėmė sprendimą imtis šios bylos ir nenusišalino. Ji į šį klausimą neatsakė.

Bylą paslėpė nuo visuomenės

Po to teisėja paminėjo, kad K.Kiltinavičiui buvo pavesta nuvykti psichiatrinės ekspertizės, tačiau jis to nepadarė.

Tada ji kreipėsi į šių eilučių autorių ir pasiteiravo, kas jis toks. Atsakius, kad žurnalistas, teisėja pareiškė, kad dabar bus nagrinėjamas klausimas dėl neviešo posėdžio paskelbimo.

„Jeigu yra tokių prašymų“, – pridūrė ji ir paaiškino, kad taip yra dėl to, kad bus nagrinėjami klausimai dėl kaltinamojo psichinės sveikatos.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Teismo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Teismo akimirka

Klausimas dėl kaltinamojo psichinės sveikatos buvo iškilęs ir anksčiau, byla teismą pasiekė pavasarį ir jau įvyko 6 vieši posėdžiai. Tačiau tik pasirodžius žurnalistui pradėtas spręsti klausimas dėl bylos uždarumo.

Be to, kaltinamasis už nusikaltimą, numatytą BK 232 str., nuteistas jau dukart, tačiau iki dabar niekam nekilo klausimų dėl jo psichinės būklės.

„Kam čia dabar uždaras posėdis? Jūs ne gydymo įstaiga, kad mane paskelbtumėte ligoniu“, – pareiškė kaltinamasis. Posėdžio nesutiko uždaru skelbti ir kaltinamajam paskirta gynėja Ana Grinevič, kurios paslaugų jis net neprašė ir buvo išreiškęs norą gintis pats.

Tada teisėja paskelbė, kad išeina sprendimą priimti į pasitarimų kambarį, ir padarė 5 minučių pertrauką.

Per tą laiką kaltinamasis papasakojo 15min, dėl ko yra teisiamas ir su kokiomis neteisybėmis neva susidūrė. Anot jo, viskas prasidėjo, kai jam buvo skirta esą nepagrįsta bauda už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Iš esmės, tai jau trečia jo byla dėl nepagarbos teismui, o pats jis tvirtina, kad sąmoningai stengiasi vykdyti nusikaltimą, numatytą BK 232 straipsnyje.

Konkrečiai, anot paties kaltinamojo, jis vieną Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėją išvadino „subingalviu ateiviu“.

Į salę grįžusi teisėja paskelbė, kad byla bus svarstoma uždarame posėdyje, ir žurnalistas turi išeiti.

Vėliau kaltinamojo advokatė SMS žinute pranešė, kad vyrui paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Kaltinamojo advokatė
Arno Strumilos / 15min nuotr./Kaltinamojo advokatė

Advokatas prilygino totalitarinei valstybei

Advokatas Vytautas Sirvydis mano, kad aprašyta situacija nėra normali.

„Labai nenormali, – komentavo V.Sirvydis. – Žmogui patarčiau skųsti tokį sprendimą, taip pat net šalinti tokį teismą.“

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Advokatas Vytautas Sirvydis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Advokatas Vytautas Sirvydis

Anot jo, svarbu, kokiems teisėjams kaltinamasis yra išreiškęs nepagarbą. Jis abejojo, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas išvis gali nešališkai nagrinėti tokią bylą.

„Teisėja inicijavo prašymą (skelbti uždarą posėdį – red.), tai jau negerai. O tokį dalyką nagrinėti atskirai nuo visuomenės yra labai negerai, – kalbėjo advokatas. – Baisiau čia negali būti, tokios situacijos būdingos totalitarinėms valstybėms. Ir ypač tada, kai vyksta toks procesas.“

Giriasi pažeminęs virš 60 teisėjų

15min perduotoje savo pozicijoje K.Kiltinavičius tvirtina, kad per 6 metus nenutrūkstamai žemino konkrečius teisėjus.

„Mūsų prokuratūra yra bent trisdešimt kartų motyvuotais raštais atsisakiusi reaguoti į mano išpuolius kaip į nusikalstamą veiką, – dėstė jis. – Dar kone tiek pat kartų yra atsisakiusi reaguoti tylomis, nieko neatsakydama.“

Anot jo, 5 kartus pradėti ikiteisminiai tyrimai, 3 kartus bylos pasiekė teismą.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Teismo akimirka
Arno Strumilos / 15min nuotr./Teismo akimirka

„Susidaro įspūdis, kad mūsų valstybės institucijos turi oficialų sąrašą teisėjų, kurie tikrai yra „subingalviai ateiviai“, – rašė K.Kiltinavičius. – Pareigūnai tik pasižiūri į tą sąrašą, ir jei pažeminto teisėjo pavadinimas yra tame sąraše, tai nėra tikslinga ir prasminga pradėti teisminius procesus dėl anų žeminimo, nes užgaulios tiesos sakymas negali būti nusikalstamas.“

Jis tikina, kad yra pažeminęs daugiau nei 60 teisėjų, tačiau bylos pradėtos tik dėl trijų, pripažintų nukentėjusiais.

„Tas faktas įrodo, kad jei teisėjas yra „subingalvių ateivių“ sąraše, tai nėra prasmės jo forminti nukentėjusiuoju“, – rašė jis.

Nukentėjusiųjų prašymo neišgirdo

Beje, tai – ne pirmas kartas, kai teisėja E.Petraitienė imasi varžyti visuomenės teisę žinoti.

Prieš metus 15min rašė apie kitą ne mažiau keistą teisėjos sprendimą. Tada nuo žiniasklaidos dėmesio ji apgynė nepilnamečius nusikaltėlius, nors nukentėjusieji reikalavo viešo teismo.

Vienas iš nukentėjusiųjų atstovų teisme tąkart pareiškė, kad byla privalo būti nagrinėjama viešai, nes visuomenė turi žinoti, „kokią jaunąją kartą auginame“.

Kadras iš filmuotos medžiagos/Jaunuolių trijulės byla dėl vagysčių
Kadras iš filmuotos medžiagos/Jaunuolių trijulės byla dėl vagysčių

Du paaugliai galiausiai buvo nuteisti dėl masinių vagysčių iš kioskų, darželių, jie net buvo įsibrovę į viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ patalpas.

Vienam iš nuteistųjų, šešiolikmečiam devintokui, tai buvo jau 5 teistumas.

Kitas kaltinamasis, kuriam 14 metų (yra baigęs 5 klases), nuteistas pirmą kartą, bet baustas administracine tvarka.

Nepaisant nukentėjusiųjų pasipriešinimo, teisėja atsižvelgė į vieno jaunojo nusikaltėlio motinos prašymą ir bylą paskelbė uždara.

Teisėja pateikė savo poziciją

15min kreipėsi į teisėją E.Petraitienę su klausimais, kodėl ji nenusišalino nuo bylos, kodėl pati inicijavo klausimą dėl uždaro posėdžio svarstymo, taip pat, kaip vertina teiginius, kad jos sprendimas būdingas totalitarinei valstybei.

Teisėja į konkrečius klausimus neatsakė, tačiau pateikė komentarą, kurį publikuojame neredaguotą.

„Teismas, matydamas, kad byloje nagrinėjami klausimai bylose dėl nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinami arba dėl kurių yra pripažinti nukentėjusiaisiais nepilnamečiai, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylas, taip pat kitas bylas, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą arba kai tai būtina siekiant užtikrinti nukentėjusiojo specialius apsaugos poreikius, taip pat kai apklausiamas liudytojas ar nukentėjusysis, kuriems taikomas anonimiškumas, privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų apsaugoti, t.y. turi spręsti dėl teismo posėdžio (ne)viešumo.

Šiuo atveju, teisėja įvertino Asmens duomenų apsaugos įstatymo 1 str. 1 dalyje įtvirtintą šio įstatymo paskirtį – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį; taip pat Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 9 straipsnio 1-3 dalių normas, kurios numato, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus. Užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai.

Todėl, taikydama Lietuvos Respublikos įstatymus sistemiškai, šiuo atveju vadovavosi aptartomis teisės normomis ir BPK 9 str. 3 dalimi, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų – valstybinio kaltintojo, kaltinamojo ir jo gynėjos – nuomonių, sprendė, kad byloje bus nagrinėjami su kaltinamojo sveikata susiję duomenys, todėl siekiant apsaugoti kaltinamojo teisę į privatų gyvenimą, sprendė, kad byla turi būti nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

Teisėjos vertinimu, visuomenė turi teisę žinoti ir teismo posėdžiai paprastai yra vieši, išskyrus BPK 9 straipsnyje ir kituose LR įstatymuose numatytus atvejus.

Teisėja advokatų subjektyvios nuomonės, išreikštos viešoje erdvėje nekomentuoja, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Daugiau komentarų teisėja pateikti šiuo bylos proceso metu negali, nes byla dar nėra išnagrinėta. Pažymėtina ir tai, jog visi proceso dalyviai turi teisę į apeliaciją, jei nesutinka su teismo sprendimais“, – tokį komentarą pateikė teisėja E.Petraitienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min