Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, perintys paukščiai. Nuo liepsnojančių pievų ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime.
Štai 2005 metais Vilniaus rajone, Didžialaukio kaime, nuo degančios žolės vienu metu supleškėjo trys gyvenamieji namai ir penki ūkiniai pastatai, o pernai nuo padegtos žolės sudegė 9 įvairūs pastatai, o dar 16 statinių ugniagesiams pavyko išgelbėti.
Be to, degančioje žolėje beveik kasmet patiria traumas ir net žūva žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir, pargriuvęs ant žemės, užsidegus drabužiams, smarkiai apdega ir žūsta. Pernai balandžio 25 d. Telšių rajone, Želvaičių kaime, degindamas pernykštę žolę, užsidegus drabužiams, smarkiai apdegė 71-erių metų vyras, kuris ligoninėje mirė.
Nors laukai dar nespėjo gerai pradžiūti, jau šiemet ugniagesiams degančias pievas teko gesinti beveik 150 kartų, kur išdegė per 230 hektarų. Tad atsižvelgdamas į skaudžią ankstesnių metų patirtį, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. O jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir mokytojams dabar pats laikas jiems priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o jeigu ją padega paaugliai – baudžiami jų tėvai. Ugniagesiai primena ir įspėja, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1200 litų. Gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.
Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų.
