Sekite 15min Google
Per aštuonis šių metų mėnesius šalyje kilo 6320 gaisrų, juose žuvo 55 žmonės, o 132 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 6006 gaisrai ir juose žuvo 47 gyventojai, šiemet užfiksuota 314 gaisrų (5,2 proc.) ir 8 žuvusiais gyventojais (17,0 proc.) daugiau.
Šią vasarą gaisruose žuvo 2 žmonės (birželį – 0, liepą – 1, rugpjūtį – 1), o 2025 m. vasarą – 10.
2021–2025 m. gaisrų statistikos duomenimis, vidutiniškai per aštuonis pirmuosius metų mėnesius kyla 5936 gaisrai, kuriuose žūsta 54 žmonės. Šiemet gaisrų – 6,5 proc., o juose žuvusiųjų – 1,9 proc. daugiau. Apžvelgiant pastarųjų dešimties metų duomenis, per pirmuosius aštuonis metų mėnesius daugiausia žmonių gaisruose žuvo 2017 m. (65 gyventojai), o mažiausiai – 2022 m. (45).
Tragiškiausia diena pirmadienis
Šiemet kilo 5 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 45 gaisrai nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Miestuose žuvo 16 žmonių (29,1 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 39 (70,9 proc.).
Aštuoniolika gyventojų žuvo Vilniaus apskrityje (iš jų 6 – Vilniaus rajone, 4 – Trakų rajone), 7 – Šiaulių apskrityje, 6 – Kauno apskrityje, po 5 – Klaipėdos ir Panevėžio apskrityse, 4 – Marijampolės apskrityje, po 3 – Alytaus, Telšių ir Utenos apskrityse, 1 – Tauragės apskrityje.
Daugiausia žmonių gaisruose žuvo pirmadienį (11 gyventojų), mėnesio viduryje, t. y. nuo 11-tos iki 19-tos mėnesio dienos gaisruose žuvo 26 žmonės, arba 47 proc. žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas – nuo 20 val. vakaro iki 4 val. ryto (žuvo 33 gyventojai, arba 60 proc. žuvusiųjų). Gaisruose žuvo 40 vyrų ir 12 moterų, o 3 asmenų tapatybė nenustatyta, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 65 metai.
Šešiolika gyventojų žuvo dėl neatsargaus rūkymo, po 11 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų ir dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, 8 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, po 1 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų ir dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl kitų priežasčių. Dar 4 žuvusiųjų žūties priežastys tikslinamos.
Atsižvelgdami į tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daugiau negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 23 žmonės.
Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų detektorius.
Gaisrų metu ugniagesiai šiemet išgelbėjo 78 gyventojus, iš jų – 3 vaikus, taip pat 440 pastatų, 123 transporto priemones ir 805 gyvūnus.
Didesnis gaisrų skaičius – miesteliuose, kaimuose
Per 8 šių metų mėnesius gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 1615 gaisrų, t. y. 25,6 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 40 žmonių (iš jų 30 gyventojų – individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilusiuose gaisruose). Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose kilo 20,6 proc. daugiau gaisrų, tačiau juose žuvusių gyventojų skaičius, kaip ir pernai, išliko toks pats.
Miestuose gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet kilo 708 gaisrai, kuriuose žuvo 9 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 907 gaisrai, juose žuvo 31 žmogus. Individualiuose gyvenamuosiuose namuose kilo 1148 gaisrai, iš jų 544 gaisrai – dėl dūmtraukiuose užsidegusių suodžių.
Šiemet 553 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,8 proc. visų gaisrų), juose žuvo 5 gyventojai. Dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 224 gaisrai, kuriuose žuvo 1 žmogus), pirtys (104 gaisrai, žuvo 2 žmonės), garažai (57 gaisrai). 700 gaisrų kilo transporto priemonėse (11,1 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 350 lengvųjų automobilių. 66 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,0 proc. visų gaisrų).
1667 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 26,4 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 620 ha atvirųjų teritorijų. 67 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 689 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 237, Panevėžio – 139, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.
Miestuose šiemet kilo 3007 gaisrai (47,6 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3313 (52,4 proc.). Ugnis sunaikino 153 pastatus, 141 transporto priemonę, 928 gyvūnus, 1999 kv. m gyvenamojo ploto, o 3461 kv. m šio ploto buvo sugadintas.
Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (13,3 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (14,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (10,0 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (6,3 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (4,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,3 proc.). Be to, įregistruoti 156 padegimai (2,5 proc.), 42 gaisrai kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi (0,7 proc.), dėl žaibo iškrovos kilo 14 gaisrų (0,2 proc.), o 418 gaisrų (6,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Atlikta apie 12 tūkst. gelbėjimo darbų
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai sausio-rugpjūčio mėnesiais atliko 12070 gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo atlikti 9326 gelbėjimo darbai, šiemet jų poreikis išaugo 29,4 proc. Ugniagesiai gelbėtojai 5714 kartų teikė pagalbą gyventojams buityje, iš jų 3227 darbai – techninė pagalba (tarp jų net 2857 darbai – nuo vėjo, lietaus ar sniego nuvirtusių medžių bei nukritusių šakų šalinimas).
Pernai per tą patį laikotarpį buvo atliktas 1281 techninės pagalbos darbas (iš jų 1067 darbai – nuvirtusių medžių ir nukritusių šakų šalinimas), t. y. šiemet techninės pagalbos darbų poreikis išaugo 2,5 karto, arba 151,9 proc. 3798 kartus ugniagesiai gelbėtojai talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, iš jų 2469 darbai – pagalba greitosios medicinos pagalbos darbuotojams (tai 20,3 proc. daugiau darbų nei pernai per tą patį laikotarpį). 1279 kartus jie padėjo žmonėms eismo įvykiuose, kuriuose, naudodami specialiąją gelbėjimo įrangą ir kitas priemones, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 104 nukentėjusius asmenis ir ištraukė 25 žuvusiuosius.
232 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko dirbti vandenyje (iš jų 40 darbų atlikta ant ledo). Darbų vandenyje metu jie ištraukė 70 skenduolių, tarp jų – 3 vaikus, ir išgelbėjo 29 gyventojus, tarp jų – 1 vaiką.
Vasaros laikotarpiu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 38 nuskendusius žmones, t. y. 54 proc. visų iš vandens ištrauktų skenduolių. Vyrai sudaro 74 proc. iš vandens telkinių ištrauktų nuskendusių žmonių. Daugiausia skenduolių ištraukta Kauno (15 skenduolių) ir Vilniaus (12) apskrityse.
401 kartą ugniagesiai budėjo nukenksminant sprogmenis, 498 kartus teko likviduoti cheminius incidentus, 38 kartus rinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu jie išgelbėjo 215 gyventojų, tarp jų – 21 vaiką.
