Kaip informuoja Vilniaus apygardos prokuratūra, du 25 metų vyrai – jurbarkietis M.M. ir ukmergiškis T.P. – kaltinami apgavus keturis Ukmergės gyventojus ir įgijus jų turtą – 14 tūkst. litų. Pernai per porą lapkričio ir gruodžio savaičių sukčių aukomis tapo trys vidutinio bei vyresnio amžiaus moterys ir vienas vyras.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ukmergiškiams skambindavo M.M., atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose. Savo aukas pasirinkdavo atsitiktinai, iš internetinės telefonų knygos, kurią parsisiuntė į savo mobilųjį telefoną. Matyt, pašnekovus nuteistasis nesunkiai įtikindavo, jog šie girdi sujaudintą sūnaus balsą. Arba prisistatydavo policijos pareigūnu. Pranešdavo, neva sūnus yra autoavarijos, kurioje buvo sužeistas kitas asmuo, sudaužytas jo automobilis, kaltininkas, arba per muštynes sužalojęs žmogų.
Keisčiausia istorija buvo apie tai, kaip vienos ukmergiškės sūnus, neva eidamas Vilniuje per pėsčiųjų perėja, susidūręs su moterimi, kuri griūdama patyrė rimtą traumą. Visais atvejais, norint „užglaistyti“ nemalonų įvykį, iš ukmergiškių buvo reikalaujama pinigų – nuo dviejų iki penkių tūkstančių litų. Išgavęs sutikimą, M.M. skambindavo savo „verslo partneriui“ T.P. Šis nuvykdavo pas mulkinamą ukmergiškį, prisistatydavo nukentėjusiojo giminaičiu ir paimdavo pinigus.
Viena moteris, neturėjusi namie suderėtos pinigų sumos, jam netgi patikėjo savo banko mokėjimo kortelę ir pasakė PIN kodą.
Dešimt kartų teistas M.M. šiuo metu atlikinėja bausmę už vagystes. T.P. laisvę buvo praradęs keturis kartus – daugiausia, kaip ir jo bendrininkas, už vagystes. Susipažino jiedu Marijampolės pataisos namuose.
Į policijos rankas T.P. papuolė vos išėjęs su pinigais iš ketvirtosios savo aukos buto. Dar viena eilinė byla, susijusi, kaip dažniausiai būna, su viena pataisos įstaiga – pripažinta šios nusikaltimų rūšies sumanytojų ir vykdytojų „akademija“. Statistika nepatvirtina, kad telefoninio sukčiavimo atvejų mažėtų. Negelbsti nei žiniasklaidos pastangos, nei policijos pareigūnų, seniūnų ar net dvasininkų įspėjimai. Kur išeitis?
„Vienintelė – ir toliau nuolat įspėti ir informuoti, – sakė prokuroras G.Vaičiūnas. – Be abejo, tai turėtų rūpėti ir potencialių aukų – vyresnio amžiaus žmonių – vaikams. Juk sukčiai naudojasi būtent pagyvenusių žmonių jautrumu dėl artimuosius neva ištikusios nelaimės. Tačiau labai liūdna, kad ukmergiškiai neabejoja, jog daugelio nemalonumų, įskaitant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, galima išvengti pamokėjus pinigų.“
Įstatymas tam, kuris sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, numato laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę.
