Atskleista, kad verslininkas dar siekė gauti daugiau nei 95 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Tyrimo metu išaiškinta, kad 33-ejų uostamiestyje įregistruotos ir automobilių prekybos bei remonto veiklą vykdžiusios bendrovės direktorius V. S. suklastojo Kauno rajone registruotos ir finansinių sunkumų turinčios bendrovės sąskaitą faktūrą, kurioje buvo įrašyta, kad Klaipėdos bendrovė už daugiau nei 558 tūkst. Lt iš įsigijo gamybines patalpas, įrangą, esančius Kauno rajone.
Be to, atskleista, kad uostamiesčio bendrovės direktoriaus V. S. pažįstamas klaipėdietis A. D., pasirašęs kaip Kauno rajono bendrovės kasininkas, suklastojo dar ir kasos pajamų orderį. Šiame buhalterinės apskaitos dokumente užfiksuota, kad Klaipėdos bendrovės vadovas grynaisiais pinigais Kauno rajono bendrovei už gamybines patalpas ir įrangą sumokėjo daugiau kaip 558 tūkst. Lt. Nustatyta, kad realiai uostamiesčio verslininkas šimtatūkstantinių sumų nemokėjo, o apgaulingai tvarkant apskaitą ir melagingai pateikiant duomenis apie pirkimo PVM, siekė apgaule iš valstybės biudžeto susigrąžinti daugiau nei 96 tūkstančius litų.
Baigtą baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos prokuratūra perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Už apgaulingai tvarkytą buhalteriją, suklastotus dokumentus ir sukčiavimą Klaipėdos bendrovės direktoriui gresia maksimali iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.
