Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Už civilių trėmimą buvęs milicininkas turi kalėti penkerius metus

Trėmimai Lietuvoje. Danielių šeimos ištrėmimas.  Ažytėnų k., Kėdainių r., 1949 07 09
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvo nuotr. / Asociatyvi iliustracija: trėmimai Lietuvoje
Šaltinis: BNS
0
A A

Vilniaus apygardos teismas antradienį kalėti penkerius metus civilių trėmimo byloje nuteisė buvusį sovietų milicininką Lionginą Kononovą.

87 metų Ukmergės gyventojui teismas paskyrė bausmę atlikti pataisos namuose.

Nuteistasis į nuosprendžio paskelbimą neatvyko. Teismas garbaus amžiaus vyrui nėra skyręs kardomosios priemonės.

„Ištyrus įrodymus, kaltinamojo, liudytojo parodymus, nustatyta ir įrodyta, kad 1951 metais spalio mėnesį, būdamas sovietų represinės struktūros pareigūnu, tyčia trėmė okupuotos Lietuvos gyventojus į ją okupavusios šalies teritoriją“, – paskelbė teismas.

L.Kononovas savo kaltės nepripažino, jis sakė 1951–1952 dirbęs eiliniu milicininku, į jokius įvykius nebuvo siunčiamas – jo darbas buvo rūpintis policijos pastato apsauga ir tvarka mieste. Esą rusiškai rašyti nemokėjo, todėl negalėjo surašyti ir pasirašyti tremiamos moters apklausos lapo.

Teismas nustatė, kad vyras yra rusų tautybės, namuose kalbėjo rusiškai, todėl tai paneigia jo žodžius, kad nemokėjo rašyti rusiškai.

Tačiau teismas, remdamasis Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro medžiaga ir trėmimus tyrinėjusių istorikų aiškinimais, paneigė buvusio milicininko žodžius, kad jis negalėjo dalyvauti trėmimuose. 15 metų trėmimus tyrinėjęs istorikas teisme pasakojo, kad trėmimų operacijos buvo kruopščiai planuotos ir organizuotos, jose dalyvavo tiek saugumo, tiek Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai. Tai, teismo vertinimu, paneigia aiškinimus, kad L.Kononovas dėl savo statuso negalėjo dalyvauti trėmimuose.

Teismas nustatė, kad vyras yra rusų tautybės, namuose kalbėjo rusiškai, todėl tai paneigia jo žodžius, kad nemokėjo rašyti rusiškai. Be to, rašysenos ekspertai pateikė išvadą, jog tikėtina, kad įrašus motinos ir sūnaus tremties dokumentuose padarė L.Kononovas.

Nuosprendis nėra galutinis – per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 1951 metais L.Kononovas, būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, milicininku, tyčia trėmė Lietuvos civilius gyventojus į Lietuvą okupavusios Sovietų sąjungos teritoriją.

Atvykęs su nenustatytais bendrininkais, L.Kononovas į Ukmergės rajone, Slabados kaime, esančius Irenos D. šeimos namus perskaitė raštą dėl iškeldinimo. Moteris ir jos mažametis sūnus buvo išvaryti iš sodybos ir pristatyti į Kėdainių geležinkelio stotį. Čia jie perduoti traukinio viršininkui ir išvežti į Tomsko miestą. Tremtiniai ten gyveno iki 1957 metų kovo.

Baudžiamasis kodeksas už civilių trėmimą ar perkėlimą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki penkiolikos metų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min