„Prašau palikti laisvėje, nes mano padėtis labai bloga! Aš silpnas, žmona guli. Ir dar vėžys prisikabinęs...“ – sakydamas paskutinį žodį Lietuvos apeliaciniame teisme, užuojautos prašė nuteistasis Vaclovas Kojalis.
Į teismą 84 metų senolį atvedė atkaklūs prokurorai, nesutinkantys su švelniu V.Kojaliui paskelbtu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal kurį šis buvęs Sovietų Sąjungos represinių struktūrų kadrinis darbuotojas yra nubaustas tik 30 MGL dydžio (3 900 litų) bauda.
Prokuratūra: bausmė per švelni!
Bylos duomenimis, V.Kojalis atsakingas už tai, kad pokariu (1952 m.) penki asmenys septyneriems metams iš okupuotos Lietuvos buvo ištremti į Rusijos gilumą.
„Buvo sugadintas jų gyvenimas. Kiek čia išeina? Po vieną litą už vieną dieną?“ – pernelyg mažu baudos dydžiu piktinosi bylą kuruojantis prokuroras Regimantas Žukauskas, pabrėžęs, kad per švelni bausmės pažeidžia ir nukentėjusiųjų interesus.
„Ir kiti asmenys pamatys, kad Lietuvoje už tokį nusikaltimą galima gauti baudą ir toliau laimingai gyventi“, – piktinosi prokuratūros atstovas.
 |
| Vaclovas Kojalis |
Apeliaciniame teisme jis reikalauja skirti V.Kojaliui bent minimalią sankcijoje skirtą bausmę – 5 metus realaus laisvės atėmimo.
V.Kojalis savo kaltės niekuomet nepripažino. Jo kaltumas įrodytas remiantis archyviniais dokumentais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.
Prokuroras pabrėžė, kad atviras prisipažinimas ir nuoširdi atgaila galėtų būti V.Kojalio atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šiuo atveju nieko panašaus nėra.
„Teismas aiškiai netinkamai taikė Baudžiamąjį kodeksą ir skyrė aiškiai per švelnią bausmę“, – tris Apeliacinio teismo kolegijos narius tikino prokuroras R.Žukauskas.
Jam keista, kad teisėjai nepasiuntė nuteistojo už grotų, atsižvelgdami vien į jo senyvą amžių ir sirgimą nepagydomomis ligomis.
„Nusikaltimo padarymo metu Kojalis buvo jaunas, sveikas vyras. Tuo metu jis turėjo galimybę rinktis, vykdyti trėmimus ar ne. Nusikaltimus jis padarė tiesiogine tyčia. Jis to norėjo, ir rezultatas buvo pasiektas“, – posėdžio metu kalbėjo prokuroras.
Valstybės kaltintojas taip pat pabrėžė, kad V.Kojalis ne tik padarė labai sunkius nusikaltimus, bet ir pažeidė tarptautinės humanitarinės teisės principus, kurie draudžia tremti užkariautų šalių gyventojus į okupantų valstybę.
Atliko sveikatos ekspertizę
Apeliacinis teismas šioje byloje buvo nutaręs atlikti dalinį įrodymų tyrimą. Teismas kreipėsi į ekspertus, prašydamas atsakyti, ar V.Kojalio sveikatos būklė leidžia jam atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Ekspertų atsakymų esmė tokia: nuteistasis turi įvairių rimtų negalavimų, yra patyręs sudėtingų operacijų, tačiau ligų, kurios sudarytų sąlygas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra.
 |
| Vaclovas Kojalis |
„Žmona ligoninėje, nevaikšto visiškai. Vaikų mes neturim, giminių mes neturim. Man pačiam reikia nuolatinės priežiūros. Prašau palikti mane laisvėje, kad galėčiau prižiūrėti žmoną, bent kartais pas ją nuvažiuoti,“ – teismui skundėsi nuteistasis.
Jis dar pridūrė: „Man galva svaigsta, vaikščioti negaliu, kartais nukrentu ant grindų.“
Nuteistąjį ginanti advokatė Eleonora Ada Unčiurienė pareiškė, kad šiuo metu yra labai madinga kalbėti apie Europos žmogaus teisių pažeidimus.
„Kaip tik vakar išklausiau didžiulę paskaitą apie tai. Jeigu prokuroras prašo izoliuoti nuteistąjį nuo visuomenės, tai turi būti paremta pamatuota rizika“, – aiškino patyrusi teisininkė.
E.A.Unčiurienė vis bandė korektiškai užsiminti, kad realios bausmės skyrimas šiam senoliui prilygtų mirties nuosprendžiui: „Mano ginamajam šiuo metu yra 84 metai. Jis jau yra nubaustas su kaupu. O ta nelaisvės bausmė jam gali greitai pasibaigti...“
Anot gynėjos, tik baudą V.Kojaliui skyręs uostamiesčio teismas į visa tai atsižvelgė, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.
Verdiktą, kuris įsiteisės iškart, Lietuvos apeliacinis teismas žada skelbti 2013 m. sausio 14 d.
Teisėjai V.Kojalį įspėjo, kad jam nebūtina atvykti į paskelbimą, teismo dokumentas jam bus nusiųstas paštu.
