A.Šimaitienė, būdama Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo teisėja, turėdama teisę nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl nuosavybės atkūrimo, 2001 metais surašė teismo sprendimą, kuriame nurodė žinomai melagingus duomenis, kad viešame teismo posėdyje pagal fizinio asmens pareiškimą buvo išnagrinėta civilinė byla ir nustatytas juridinis faktas, jog pareiškėjos senelis iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą Vilniuje.
Šį teismo sprendimą A.Šimaitienė patvirtino savo parašu ir Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismo antspaudu ir tokiais savo veiksmais suteikė fiziniam asmeniui priemonę užvaldyti didelės vertės svetimą turtinę teisę ir svetimą turtą.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, jog minėtas fizinio asmens pareiškimas Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teisme nebuvo gautas, civilinė byla pagal minėtą pareiškimą nebuvo nagrinėjama, teismo posėdis nevyko, sprendime nurodyti asmenys posėdyje nedalyvavo, o priimtas teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra suklastotas.
Atsižvelgusi į tai, kad A.Šimaitienė, būdama teisėja, suklastojo teismo sprendimą, skelbiamą valstybės vardu, ir jos teiktos priemonės buvo esminės užvaldant svetimą turtą, kolegija jai skyrė didesnę už sankcijos vidurkį bausmę – 7530,12 eurų baudą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
