Finansinių sunkumų kamuojama policija sako, kad priėmus atitinkamus įstatymų pakeitimus, laimėtų net tik policija, bet ir visuomenė. Sutaupytos lėšos būtų skirtos sunkiems nusikaltimams išaiškinti.
Pagal dabar galiojančią tvarką, ikiteisminis tyrimas policijoje pradedamas, kai vagyste padaryta žala siekia 1 minimalaus gyvenimo lygio dydį. Šiuo metu Lietuvoje 1 MGL siekia 130 litų.
„Šiais laikais egzistuojantis vienas MGL tikrai yra keistinas", – sakė policijos generalinio policijos komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Kas antras Lietuvoje įvykdomas nusikaltimas yra vagystė, kas ketvirta vagystė Lietuvoje išaiškinama. Pernai Lietuvoje užregistruotos 36 tūkst. 975 vagystės.
Policija visuomenei didesnio šių nusikaltimų išaiškinamumo pažadėti negali, todėl siūlo drausti savo turtą.
R.Požėla per spaudos konferenciją antradienį sakė, kad vienas ikiteisminis tyrimas kainuoja apie 1,7 tūkst. lito. Administracinis procesas yra septynis kartus pigesnis – nesiekia nė pustrečio šimto litų.
„Tą patį teisingumą galima pasiekti per administracinio proceso prizmę", – teigė R.Požėla.
Lietuvos policijos biudžetas, palyginti su 2008 metų biudžetu, šiemet yra ketvirtadaliu mažesnis. Šiuo metu 25 proc. Lietuvos pareigūnai turi įgiję ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą, jie gali bet kada palikti tarnybą.
Pernai Lietuvoje 2,4 proc. daugiau užregistruota nusikalstamų veikų nei 2010-aisiais. 2011 metais Lietuvos teisėsaugos institucijos užregistravo 79 tūkst. 582 nusikaltimus. Užregistruotų nusikaltimų padaugėjimą lėmė gruodžio viduryje įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto aplinkoje įstatymas, kai dėl smurto atvejų pradedami ikiteisminiai tyrimai, ko anksčiau nebuvo.
8 proc. sumažėjo plėšimų, 2,3 proc.- nužudymų. Pernai šalyje nužudyta 212 žmonių.
Policijai nerimą kelia nemažėjantis sukčiavimų skaičius – tokių nusikaltimų pernai Lietuvoje padaugėjo beveik 25 procentais.
„Tai rodo, kad mūsų ir jūsų prevencinės kalbos efekto neduoda, didelį dalį sudaro buitinis sukčiavimas skambinant telefonais", - kreipdamasis į žurnalistus apgailestavo policijos generalinio komisaro pavaduotojas R.Požėla.
Policijos departamento Kriminalinės policijos valdybos viršininkas Laimonas Vasiliauskas sakė, kad užsienio partneriai Lietuvos kriminalinę policijai demonstruoja didelį pasitikėjimą, ji vertinama už operatyvumą ir kitus privalumus.
Pernai Lietuvos kriminalinės policijos biuras kartu su 25 užsienio šalimis įvykdė 33 tarptautines operacijas.
„Biuras užsitarnavo rimto ir patikimo partnerio vardą užsienio valstybėse", – sakė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Algirdas Matonis.
Esant sudėtingai finansinei situacijai, policija teikia paraiškas gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų – stiprinti gebėjimus vykdant nusikalstamu būdu įgyto turto paiešką ir jį konfiskuojant, taip pat tiriant nusikaltimus elektroninėje erdvėje.
ES paramos Lietuvos policija prašys naujiems tyrimo metodams plėtoti.
Per metus Lietuvos policija su kitomis šalies teisėsaugos institucijomis surengė 17 operacijų.
Iš reikšmingesnių įvykių kriminalinei policijai A.Matonis paminėjo „daktarų" bylos perdavimą teismui, Edgaro Dančenkovo, pravarde „Čerepas" patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Dabar baudžiamojon atsakomybėn patraukta apie 50 su E.Dančenkovu sietos grupuotės narių.
„Jie veikė labai įžūliai", – pripažino A.Matonis.
Kriminalistų vertinimu, ši grupuotė prilygsta neseniai sostinėje išaiškintai „lapinų" grupuotei. Buvo naudojama daug rusiško nusikalstamo pasaulio elementų - susidorojimai grupuotės viduje, savisaugos elementai.
2011 metais sulaikyta stambi kontrabandininkų grupuotė, kuriai galimai vadovavo sostinės policijai žinomas „dambrauskinių" gaujos narys Marijanas Taraškevičius.
Pasak A.Matonio, kontrabandininkų sulaikymas, kuriam prireikė itin daug policijos pajėgų, atskleidė ir naujų tendencijų. Policijai pavyko sulaikyti 20 asmenų, įtariamų kontrabanda, jos organizavimu ir kitais nusikaltimais. Tarp suimtųjų trys yra Baltarusijos piliečiai.
Kriminalinės policijos vadovo teigimu, tai rodo naujas tendencijas, mat dabar vis dažniau tenka susidurti su užsienio šalių piliečiai, kurie ir organizuoja, ir yra pagrindiniai nusikaltimų vykdytojai Lietuvoje.
„Mes pratę prie lietuvių nusikaltėlių invazijos į kitus kraštus", – sakė A.Matonis.
