Apkaltinamasis verdiktas paskelbtas ir garsiajam kovotojui Arnoldui Misiūnui, ir mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei.
Keli kaltinamieji dėl riaušių išteisinti, tačiau vienas iš jų pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavimo ginklu.
Popietę prireikė skubios pertraukos: nualpo teisėja. Po atokvėpio teismo kolegija tęsė darbą nepilnos sudėties. Nuteistasis Celofanas salėje nesilaikė drausmės, todėl buvo iš posėdžio išvarytas.
Prireikė gyvybiškai svarbios pertraukos
Vilniaus miesto apylinkės teisme pirmadienį skelbiant nuosprendį riaušių prie Seimo byloje vienai iš teisėjų sutriko sveikata, skubiai paskelbta pertrauka.
Teisėjui Mindaugui Striaukui skaitant nuosprendį, teisėja Zina Vilnienė iš pradžių prisėdo, tačiau vėliau pradėjo kristi nuo kėdės ir M.Striaukas paskelbė posėdžio pertrauką.
Teismo salėje teisėjai suteikta medicininė pagalba, proceso dalyviai per pertrauką paprašyti palikti salę.
Teismo nuosprendis skaitomas visiems proceso dalyviams stovint. Nuosprendį pradėjo skaityti Z.Vilnienė, vėliau ją pakeitė M.Striaukas. Įvykus incidentui, nuosprendis buvo skaitomas apie dvi valandas.
Po pertraukos M.Striaukas pranešė, kad teisėjų kolegija nuosprendį baigs skaityti nepilnos sudėties, tai, anot teisėjo, leidžia įstatymas.
„Akivaizdžiai yra pateisinamos priežastys dėl sveikatos būklės“, – M.Striauką cituoja BNS.
Pagalbą teisėjai suteikė vietoje budinti medikų brigada. Vežti į ligoninę Z.Vilnienės nereikėjo: „Nieko rimto.“
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovas Tomas Bagdonas BNS sakė, kad pagalbą teisėjai suteikė vietoje budinti medikų brigada. Vežti į ligoninę Z.Vilnienės nereikėjo.
„Nieko rimto“, – sakė T.Bagdonas.
Teismo pirmininkė Viktorija Šelmienė pirmadienį pavakarę patvirtino, kad kolegės sveikata jau stabili, tikimasi, kad netrukus Z.Vilnienė galės toliau eiti pareigas.
Bylos „garsenybės“ tapo nuteistaisiais
Kavaliauskas, Bimba, Repšytė. Tai tik keli iš daugelio teisiamų, kurių pavardės teismo salėje skambėjo šimtus sykių, tačiau šio proceso garsenybėmis šie asmenys taip ir netapo. Skirtingai nei, pavyzdžiui, Andrejus Lobovas, kuris riaušių byloje įvardintas didžiausiu kurstytoju, o ir viso proceso metu iškilo dėmesio centre. Neatsilikti nuo jo „populiarumu“ tarsi stengėsi Antanas Kandrotas-Celofanas, Astra Genovaitė Astrauskaitė, riaušių bylos garsenybe galima būtų vadinti ir kovotoją Arnoldą Misiūną.
Kaltinimai byloje iš viso pareikšti 87 žmonėms, iš kurių kiekvienas šią pirmadienio popietę išgirdo ne tik savo vardą, pavardę, bet ir asmeninį verdiktą.
Nuosprendis prasidėjo nuo išteisinimo
Pirmasis savo pavardę su verdiktu išgirdo Vaclavas Kisel.
Teismas paskelbė, kad nutarė jį išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė inkriminuotus nusikaltimus.
Kaltinamasis Andrejus Lobovas, anot nuosprendžio, kaltas. Jam paskirta bausmė: dveji metai nelaisvės. Bausmės vykdymas A.Lobovui atidėtas.
Kaltinamasis Antanas Kandrotas irgi kaltas, subendrinta bausmė: dveji metai ir penki mėnesiai nelaisvės. Galutinė, su neatliktais nuosprendžiais subendrinta bausmė Celofanui – ketveri metai kalėjimo.
Tuo metu kaltinamasis Dominykas Ščeglovas ne tik nuteistas, bet ir pripažintas recidyvistu, jam paskirta subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė. Recidyvistais teismas paskelbė ir nuteistuosius Vadimą Jalago, Dmitrijų Kovaliovą, Stanislavą Gaidulevičių, Vygantą Petkų, Eriką Andriukaitienę, Lauryną Jocį, Gvidijų Repšį, Arnoldą Kriskį, Vidmantą Venckų, Almantą Bimbą, Edmundą Strukovskij.
Ir A.Lobovas, ir A.Kandrotas-Celofanas pripažinti recidyvistais.
Kovotojas Arnoldas Misiūnas irgi nuteistas, jam skirta 3000 eurų įmokos bausmė ir lygtinis 1,5 metų laisvės atėmimas.
Astra Genovaitė Astrauskaitė irgi pripažinta kalta, jai nuosprendžiu skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimą, bausmės vykdymą kol kas atidedant 1,5 metų terminui.
Kaltinamasis Dominykas Ščeglovas ne tik nuteistas, bet ir pripažintas recidyvistu, jam paskirta subendrinta reali laisvės atėmimo bausmė.
Dar kelios dešimtys kaltinamųjų išgirdo, kad jie pripažįstami kaltais, teismas skyrė laisvės atėmimą, tačiau bausmės vykdymą – atidėjo.
Asmenys nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai, rašo BNS. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal jiems artimų, patikimų žmonių laidavimą.
Verdikto paskelbimo posėdis buvo planuojamas nuo 13 valandos, viskas laiku ir prasidėjo, jau nuo 13.05 val. teisėjai skaito nuosprendžio dokumentus, tai planuojama su pertraukomis daryti tris keturias valandas, iki darbo dienos pabaigos.
Kol nuosprendžio rezoliucinės dalies tekstas buvo skaitomas, teismo salėje visi stovėjo. Tuo metu 15 val. teisme prireikė gyvybiškai skubios pertraukos: sąmonę prarado kolegijoje dirbanti teisėja, jai į pagalbą suskubo kolegos ir budintys medikai, o visų kitų asmenų skubiai paprašyta laikinai pasišalinti.
„Yra kaip yra“, – po pusvalandžio pertraukos į susirinkusiuosius kreipėsi teisėjų kolegijos narys Mindaugas Striaukas. Jis informavo, kad posėdį kolegija tęs nepilnos sudėties: „Įstatymas to nedraudžia. O priežastis akivaizdi, susijusi su teisėjos sveikata.“
Teismas taip pat pranešė, kad iš dalies tenkino byloje pareikštus civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Vien Viešojo saugumo tarnybai iš nuteistų kaltinamųjų solidariai priteista beveik 29 tūkst. eurų suma, o Vilniaus apskrities policijai – 67 tūkst. eurų.
Apie 16.00 val. pagrindinės nuosprendžio dalies paskelbimas užbaigtas. Teismas leido visiems užimti sėdimas vietas salėje, detalizavo motyvus.
Pažeidimų turinys šiurkštėjo, agresyvėjo
Teisėjas M.Striaukas papasakojo, kad visos esminės bylos aplinkybės pasitvirtino, buvo įrodytos. Fabulos esmė: prie Seimo vyko teisėtas mitingas, kuris transformavosi į neteisėtą žmonių sambūrį. Maža to, dalis protestuotojų ėmėsi pavojingų, netgi „padidinto pavojaus“ veiksmų: žalojo pareigūnus, niokojo turtą, svaidė daiktus, neišleido Seimo narių, blokavo eismą, nepaisė teisėtų pareigūnų reikalavimų, kitaip kėlė grėsmę, darydami įvairius neteisėtus dalykus (įskaitant kriminalinius nusikaltimus).
„Pažeidimų turinys šiurkštėjo, agresyvėjo, peraugo į riaušes. Jūs atlikote neteisėtus riaušių veiksmus, už kuriuos ir esat nuteisti“, – pažymėjo teismas.
„Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad buvo susirinkusi labai didelė grupė žmonių, kuri pasibaigus oficialiai surengtam mitingui, liko įvykio vietoje ir savo vieningu elgesiu, vieningu tikslu, siekdama toliau, jau neteisėtai, protestuoti prieš valdžią ir jos priimamus sprendimus, susivienijo ir virto žmonių sambūriu“, – aiškindamas nuosprendžio motyvus posėdžio metu sakė teisėjas M.Striaukas.
„Šio sambūrio grupės dalyviai, būdami prie Seimo, suvienytai pradėjo elgtis neteisėtu būdu. Visų pirma, nuo smulkesnių pažeidimų, vėliau jie virto rimtais teisės pažeidimais, dar vėliau – smurtiniais nusikalstamais veiksmais“, – BNS cituoja teisėją.
Anot M.Striauko, riaušių metu smurtauta prieš pareigūnus, niokotas turtas, pažeista viešoji tvarka.
„Toks bendras veikimas teismo buvo įvertintas kaip padidinto pavojaus ir kaip šiurkščiai pažeidžiantis viešąją tvarką“, – kalbėjo teisėjas.
M.Striaukas kartojo, kad demokratinėje valstybėje galima reikšti savo nuomonę, kritikuoti valdžią, tačiau civilizuotais metodais.
Teisėjas M.Striaukas kartojo, kad demokratinėje valstybėje galima reikšti savo nuomonę, kritikuoti valdžią, tačiau tai daryti reikia civilizuotais metodais.
„Žaloti pareigūnus, tame tarpe mėtyti į juos akmenis, betono luitus, pirotechnikos gaminius, kiaušinius, netgi parkavimo stulpelį – tai akivaizdžiai neteisėti, įstatymų draudžiami veiksmai“, – vardijo teisėjas M.Striaukas.
Teismas įvertino ir mitingo organizatorės Astros Genovaitės Astrauskaitės vaidmenį: ji ne tik kvietė į teisėtą renginio dalį, bet ir kvietė, kurstė, provokavo žmones pasilikti iki vakaro, griebtis nusikalstamų veiksmų.
Mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei, organizavusiai riaušėmis pasibaigusią protesto akciją, skirta subendrinta lygtinė dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
A.G.Astrauskaitei taip pat uždrausta nuo 21 val. iki 6 val. ryto išeiti iš namų, ji, kaip ir dalis kitų nuteistųjų, turės sumokėti 1 tūkst. eurų į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kandrotas vėl nesilaikė drausmės
Didžioji dalis kaltinamųjų – 75 – nuteisti nuo pusantrų iki dvejų metų lygtinai, per atidėjimo laiką jie įpareigoti neišvykti iš miesto ar rajono, kuriame gyvena, ribų, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
A.Kandrotas-Celofanas nuolat laidė replikas, todėl sulaukė ne tik draugiškų prašymų, bet ir oficialaus teismo įspėjimo laikytis drausmės. Teisiamajam pasakyta, kad nesiliovęs jis bus pašalintas iš salės. A.Kandrotas replikuoti, garsiai komentuoti teismo motyvų nenustojo, todėl teisėjai nurodė apsaugininkams išvesti Celofaną į koridorių.
Ilgas procesas teisme – tarsi bausmė
Nuosprendžio motyvuose taip pat pažymima, kad iš vaizdo medžiagos buvo matyti, jog kai kurie kaltinamieji prie Seimo realiai padarė kur kas daugiau nusikalstamų veikų, nei bylos tyrėjai pastebėjo ir išvardijo kaltinamojoje bylos medžiagoje.
Be to, anot teismo, atsižvelgta į labai ilgą šio teismo proceso trukmę, todėl paskirtos bausmės yra kiek mažesnės, nei turėtų būti įprastos bylos atveju.
Trys nuteisti nubausti kalėjimu
Kriskis. Jalago. Kandrotas. Teisėjas išskyrė šias tris pavardes byloje. Šiuos asmenis teismas siunčia atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Tuo metu šeši kaltinamieji yra atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, detalizuoja BNS.
Daugumai nuteistųjų taip pat paskirtos kelis tūkstančius siekiančios baudos, kuriuos jie turės sumokėti į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismas darbą riaušių bylos nuosprendžio paskelbime pabandė baigti apie 17 val., iš esmės šio plano pavyko laikytis: viršvalandžių išvengta.
Atvyko ir Petras Gražulis
Jau nuo vidurdienio Vilniaus apylinkės teismo rūmus sostinėje buvo apgulęs didelis proceso dalyvių bei saugumo pajėgų būrys.
Ir prie teismo rūmų, ir salėje iki posėdžio vyravo rimtis. Besišnekučiuojantys bylos dalyviai neslėpė ir geros nuotaikos, laidė juokelius. Nuo jų prasidėjo ir posėdis: „O kur gėlės? Sakėt, ateisi į nuosprendį kaip į diplomų teikimą,“ – šmaikštavo viena iš bylos kolegijos teisėjų. Kaltinamasis A.Kandrotas replikavo, kad po posėdžio galbūt teks verkti, todėl ir nuotaika vargu ar šventiška.
Teismas šiandieną sudomino ir europarlamentarą Petrą Gražulį: „Turėjau būti Briuselyje, bet esu čia. Čia – politiniai kaliniai. Ar jūs nematėte riaušių Prancūzijoje?! Pas mus prie Seimo, galima sakyti, nebuvo jokių riaušių.“
Lemiamas bylos posėdis pritraukė ir keletą prieštaringai vertinamų veikėjų, kurie jau prieš valandą pradėjo savo filmavimus, transliacijas socialiniuose tinkluose.
Per kelerius metus vadinamoji riaušių prie Seimo byla jau spėjo tapti vienu ryškiausių visų laikų Lietuvos teisminiu procesu.
Teismo „ryškumą“ lėmė daugybė faktorių: įspūdinga vien bylos apimtis, išskirtinės siužeto detalės, kaltinamųjų skaičius, kylančių procesinių klausimų įvairovė, užkulisinių reikalų gausa.
Išskirtinis teismo procesas
15min dar pernai susistemino riaušių bylos fenomenus: portalas atskleidė 15 požymių, kad tokio unikalaus proceso Lietuvoje nėra buvę.
Per 25 mėnesius buvo surengti 93 teismo posėdžiai, apklausti absoliučiai visi kaltinamieji, 25 nukentėjusieji ir 163 liudytojai. Bylos nagrinėjimo metu teismas priėmė 540 nutarčių, 57 iš jų dėl baudų skyrimo proceso dalyviams už nedalyvavimą procese be pateisinamosios priežasties, kurių pagrindu buvo paskirta 78 tūkst. eurų baudų.
Byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais, iš jų 23 – policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Prokurorai buvo pasiūlę bausmes
Viename iš ankstesnių posėdžių prokuratūros atstovai kalbėjo apie siūlomas bausmes. Iš viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo dvejų iki ketverių metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.
Mokytojai Astrai Genovaitei Astrauskaitei buvo siūloma skirti lygtinę trejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
A.Kandrotui buvo siūloma skirti penkerių metų ir penkių mėnesių kalėjimo bausmę.
Tuo metu įvairių protestų dalyviui A.Lobovui prokurorai yra pasiūlę ketverius, o kovotojui A.Misiūnui – trejus metus kalėjimo.
Šiandienis sostinės teismo nuosprendis dar neįsiteisėjo, per 20 dienų visos proceso šalys gali skųsti jį apeliacine tvarka aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismas.
