Ikiteisminio tyrimo duomenimis, verslininkas neatlaikė kilusios įtampos dėl verslo partnerių iškeltų bylų, nesutarimų dėl turtinių klausimų ir komplikuotų asmeninių santykių, todėl galėjo ryžtis tokiam žingsniui tam, kad savo mirtimi išspręstų visas problemas.
Grupė prokurorų atliko visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausė daugybę liudytojų, tarp jų ir užsienyje gyvenančius verslo partnerius, stengėsi išnaudoti visas įstatymo numatytas galimybes faktiniams duomenims surinkti ir įtvirtinti, tačiau nebuvo gauta duomenų, teisiškai patvirtinančių privedimo prie savižudybės galimybę.
Nukentėjusiąja pripažinta verslininko našlė buvo pateikusi vyro darbo kabinete rastą atsisveikinimo laišką ir raštelį, kuriame buvo nurodyti prie savižudybės galėję privesti asmenys ir jiems talkininkavę neįvardyti pareigūnai, tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą tokie faktai nepasitvirtino.
Įvertinus septyniuose tomuose surinktus ikiteisminio tyrimo duomenis, tenka konstatuoti, kad veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 133 straipsnyje („Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės“), nebuvo padaryta, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktinas.
