Generalinė prokuratūra informuoja, kad ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai ir užpernai organizuojant remonto darbus Panevėžio specialiojoje mokykloje ir jos bendrabutyje V.M., būdamas valstybės tarnautoju – specialiosios mokyklos direktoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir sudarė išskirtines sąlygas vienai uždarajai akcinei bendrovei laimėti keturis viešųjų pirkimų konkursus.
„Korupcija ir su ja susijusios nusikalstamos veikos yra prioritetinė prokuratūros veikla, todėl prokurorai, perduodami teismui tokio pobūdžio bylas ir palaikydami valstybinį kaltinimą jas nagrinėjant teisme, siekia skatinti skaidrų viešųjų konkursų organizavimą, nes už išskirtinį palankumą tenka atsakyti baudžiamąja tvarka ne tik papirktam vadovui, bet taip pat jį papirkusiam asmeniui ir bendrovei kaip juridiniam asmeniui. Bendromis pastangomis su šiuos ikiteisminius tyrimus atliekančiais STT pareigūnais siekiame, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos netrukdytų verslui sąžiningai konkuruoti ir demokratiškai vystyti ekonomiką“, - teigė ikiteisminį tyrimą organizavęs, kontroliavęs ir jam vadovavęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius.
Apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroras Audrius Leonavičius, įvertinęs Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir surašęs kaltinamąjį aktą, teigia, kad V.M. padarytose nusikalstamose veikose buvo nustatyti požymiai nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl kyšininkavimo stambiu mastu, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie turtą ir pajamas pateikimo, dokumentų suklastojimo.
Bendrovės direktorius V.R. kaltinamas valstybės tarnautojo papirkimu duodant didelės vertės kyšį paslaugomis ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, J.G.–M. – dokumentų suklastojimu.
Įtariama, kad bendrovės vadovas V.R. už laimėtus viešųjų pirkimų konkursus specialiosios mokyklos direktoriui galėjo atsilyginti – atlikti įvairių darbų statomame gyvenamajame name ir sumokėti už įsigyjamas statybines medžiagas. Tokiu būdu V.M. iš uždarosios akcinės bendrovės vadovo galėjo priimti statybos darbų paslaugomis ir statybinėmis medžiagomis daugiau kaip 74 tūkstančių litų vertės kyšį.
Užpernai V.M. padarė dar vieną nusikalstamą veiką – pareikalavo, kad kitos uždarosios akcinės bendrovės direktorius nupirktų keturių tūkstančių litų vertės spalvotą televizorių „Samsung“. Šis kyšis buvo gautas už išskirtinių sąlygų sudarymą kompiuterinės ir programinės įrangos viešųjų pirkimų konkurse ir pažadą, kad bendrovė laimės kitą viešųjų pirkimų konkursą dėl priešgaisrinės signalizacijos įrengimo specialiojoje mokykloje.
Taip pat įtariama, kad V.M., turto deklaracijoje pateikęs neteisingus duomenis apie gautas pajamas, galėjo nesumokėti daugiau kaip 90 tūkstančių litų gyventojų pajamų mokesčio.
Uždaroji akcinė bendrovė, kuriai, kaip juridiniam asmeniui tenka atsalyti baudžiamąja tvarka dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, galėjo nesumokėti į biudžetą 143 tūkstančių 947 litų pajamų mokesčių.
Įstatymas tam, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, numato laisvės atėmimą iki ketverių metų, kai kyšis didesnės nei 250 MGL vertės. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą, vykdant įgaliojimus, gali būti baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą atėmimu arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, kai kyšis didesnės nei 250 MGL vertės.
