Lietuvos apeliacinio teismo pranešime spaudai teigiama, kad ankstesniu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu G.D buvo skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.
Vaikinas pirmosios instancijos teismą buvo įtikinęs, kad ryžosi padaryti nusikaltimus dėl sunkios materialinės padėties ir būdamas beviltiškoje padėtyje, tačiau apeliacinės instancijos teismo tai neįtikino. Apeliacinis teismas nenustatė, kad vaikino padėtis būtų buvusi tokia sunki ar beviltiška, jog dėl jos pastarasis buvo priverstas daryti sunkius nusikaltimus.
Teisėjų kolegijos nuomone, vien tik aplinkybė, kad asmuo turi skolų, negali būti pripažinta tokia beviltiška situacija, kurioje asmuo, apkaltintas dėl disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, galėtų gintis nuo kaltinimo teigdamas, kad tai padarė dėl sunkios (beviltiškos) turtinės padėties, nes taip būtų iškreipta teisminė praktika ir susilpninta kova su tokiais sunkiais nusikaltimais.
Vaikinas 2008 m. pabaigoje Kauno–Vilniaus greitkelyje įsigytus narkotikus paslėpė rūbuose ir atgabeno juos į Tarptautinį Vilniaus oro uostą, kur prieš skrydį į Kiprą buvo sulaikytas Aviacijos saugumo keleivių patikros posto pareigūnų.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundęs prokuroras prašė apygardos nuosprendį pakeisti ir G.D skirti 10 metų nelaisvės.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
