Neseniai vėl už grotų pakliuvęs V. Karalius iki sulaikymo su šeima gyveno prabangiame name sostinės Valakupių rajone. Šis namas vertinamas mažiausiai 7 mln. litų. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) užsimojo šį namą iš V. Karaliaus atimti.
Kas sunešė turtus?
FNTT drauge su Generaline prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad namas priklauso V. Karaliaus sūnui, 28 metų Edgarui Karaliui.
Vyras nuo 2006-ųjų Vilniaus 1-ojoje advokatų kontoroje dirba advokato padėjėju. Pareigūnai nustatė, kad tuomet jo pajamos siekė vos 2 tūkst. litų. E. Karalius, be prabangaus namo, dar yra už 700 tūkst. litų įsigijęs sostinės centre esančias negyvenamąsias patalpas bei už 50 tūkst. litų pirkęs automobilį „Mercedes-Benz C220“.
Generalinė prokuratūra laikinai apribojo E. Karaliaus nuosavybės teises į 7 mln. 150 tūkst. litų vertės nekilnojamąjį turtą ir perdavė bylą į teismą. Pareigūnai tikėjosi, kad, jų manymu, neteisėtai įgytą turtą pavyks konfiskuoti, bet byla netikėtai įstrigo.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Dėl šio namo, kuriame gyveno Vilius Karalius, užvirė rimta kova |
Naujas savininkas
Netikėtai paaiškėjo, kad į E. Karaliaus valdomą namą pretenduoja ne tik valstybė, bet ir buvęs Alytaus meras, verslininkas Česlovas Daugėla. Jis kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir pareikalavo iš E. Karaliaus namą atimti, nes šis pirko namą ir sklypą, bet sumokėjo tik pradinį įnašą. E. Karalius su reikalavimu sutiko ir neprieštaravo sudaryti taikos sutartį su Č. Daugėla ir jo sutuoktine.
Č. Daugėla teismą tikino, kad namą ir sklypą E. Karaliui pardavė 2007-ųjų pabaigoje. Č. Daugėla namą ir sklypą buvo įsigijęs už kreditą, kurį paėmė iš banko. E. Karalius Č. Daugėlai sumokėjo pradinį 400 tūkst. litų įnašą, o likusių pinigų esą taip ir nesumokėjo. Č. Daugėla kantriai laukė net ketverius metus ir visą tą laiką bankui mokėjo kredito įmokas bei palūkanas.
Pasak BNS, registre namo savininkai tebėra Daugėlos. E. Karalius Daugėloms liko skolingas 6 mln. litų.
Pagal pirkimo-pardavimo sutartį, E. Karaliui, iki nustatyto termino nesumokėjus pinigų pardavėjams, turtas grįžta pirkėjams. Vyras žurnalistus tikino norėjęs namą parduoti, uždirbti pelno ir grąžinti pinigus Č. Daugėlai. Tačiau ekonomiką ištiko krizė ir verslo planas neišdegė, todėl dabar E. Karalius nieko prieš, kad namas ir sklypas būtų grąžintas buvusiam Alytaus merui.
Pinigų plovimas?
Teismui kilo įtarimų, kad taikos sutartimi gali būti siekiama ir kitų tikslų. Teisėja Tatjana Žukauskienė sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą dėl namo pirkimo ir grąžinimo, kol nebus išnagrinėta E. Karaliaus baudžiamoji byla.
„15min“ neoficialiai konsultavę advokatai pripažįsta, kad ši istorija gali būti akivaizdus pinigų plovimas, nes visi pinigai už namą ir sklypą gali būti jau seniai sumokėti, bet neoficialiai. Tačiau, civilinės teisės žinovų vertinimu, formaliai tokie sandoriai yra teisėti ir nepriekaištingi. Teisėsaugos atstovai užkirsti kelią nusikalstamai veikai gali tik tada, kai turi konkrečios informacijos apie „po stalu“ vykdomą fiktyvų susitarimą.
„Civiliniame kodekse yra labai aiškiai pasakyta, kokie sandoriai yra teisėti, o kokie yra neteisėti. Jei parodome, kad už nekilnojamąjį ar kitą turtą yra sumokėtas avansas, o kitos įmokos yra išdėliotos daugeliui metų į priekį, viskas tokiame sandoryje yra labai gerai ir gražu“, – sakė nenorėję prisistatyti teisininkai.
„Toks pasitikėjimas, kai žmogus sutinka už parduodamą turtą iš karto negauti visos sumos ir be jokio turto įkeitimo laukti, kol per daugelį metų su juo bus visiškai atsiskaityta, žiūrint iš policijos pusės, yra įtartinas. Tačiau tai yra legalu. Tai yra tam tikra šviesioji šio principo pusė. Aišku, yra ir tamsioji pusė: tai akivaizdus pinigų plovimas, nešvarių lėšų įteisinimas. Taip daro visi, kas turi juodų pinigų. Perka viską, ką gali nusipirkti: namus, sklypus, akcijas, kitą turtą. Tai – paprasčiausias būdas įteisinti nešvarius pinigus“, – teigė „15min“ konsultavę advokatai.
Ši publikacija – iš šiandien pasirodysiančio naujo savaitraščio „15min“.
