Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus centre vagia jūsų automobilį? Na, ir kas, tai – ne mano reikalas (žurnalistinis eksperimentas)

Automobilio vagystė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Automobilio vagystė
Šaltinis: 15min
0
A A

Šeštadienio popietė. Žmonių pilnoje Vilniaus Vokiečių gatvėje į naują automobilį bando įsilaužti du įtartinos išvaizdos vyrai. Ar kviesite policiją? Žurnalistų atliktas eksperimentas rodo, kad žmonės tokiam nusikaltimui, yra abejingi.

Mantas ir Nerijus sutiko prisijungti prie portalo 15min.lt atliekamo eksperimento ir persirengti taip, kad primintų vagis, norinčius apiplėšti Vokiečių gatvėje stovintį automobilį.

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Automobilio vagystė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Automobilio vagystė

Maždaug 40 min. praeivių pilnoje gatvėje vaikinai darbavosi iš peties – vienas jų pritūpęs ir su atsuktuvu rankose įnirtingai bandė atrakinti duris, o kitas vaikštinėjo aplink automobilį ir, prisiglaudęs prie stiklo, bandė įžiūrėti, kas jo viduje.

Žmonės mato, bet nereaguoja

Per tą laiką Vokiečių gatve praėjo daugybė šio nusikaltimo liudininkų – šeimų su mažais vaikais, senyvo amžiaus

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Automobilio vagystė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Automobilio vagystė

žmonių, jaunimo, turistų. Tačiau nė vienas jų nekvietė policijos ir nebandė nusikaltėlių sulaikyti.

Vokiečių gatve praėjo daugybė šio nusikaltimo liudininkų, tačiau nė vienas jų nekvietė policijos ir nebandė nusikaltėlių sulaikyti.

Tiesa, reakcijų buvo: taip atrodančių vaikinų turbūt neįmanoma nepastebėti – kai kurie žmonės įtariai žvalgėsi, atsisukę stebėjo šį nusikaltimą, tačiau po kurio laiko nueidavo.

Viena moteris susidomėjusi sustojo prie automobilio ir stebėjo, kas vyksta, tačiau po to apsisuko ir nuėjo tolyn. Panašiai reagavo ir netoliese automobilį pasistatęs vyras, kuris jau traukėsi mobilųjį telefoną tarsi norėdamas kažkam skambinti, bet jį sulaikė žmona ir, pagriebusi už rankos, nusivedė. 

Kai pasirodė portalo 15min.lt fotografas, vienas praeivis pasiteiravo, ar čia pokštas. Kiti vilniečiai tik nužvelgdavo automobilį bandančius pavogti vaikinus.

Pasireiškia liudininko efektas

Imituojama automobilio vagystė patvirtino, kad toks reiškinys kaip liudininko efektas iš tiesų egzistuoja. Liudininko efektu vadinamas abejingumas viešai daromam nusikaltimui ar nenoras padėti viešoje vietoje nelaimės ištiktam žmogui.

Nors liudininko efektas žinomas nuo senų laikų, tačiau mokslinį pavadinimą jis įgijo tik septintajame dešimtmetyje, kai Niujorke 1964 m. prie savo namų buvo užpulta ir nužudyta jauna moteris Catherine Genovese.

Nors liudininko efektas žinomas nuo senų laikų, tačiau mokslinį pavadinimą jis įgijo tik septintajame dešimtmetyje, kai Niujorke 1964 m. prie savo namų buvo užpulta ir nužudyta jauna moteris Catherine Genovese. Jos mirtį stebėjo 38 liudininkai, bet nė vienas nepadėjo nelaimingajai. Psichologai šį reiškinį pavadino liudininko efektu arba Genoveses sindromu.

Padedama tik artimiesiems ir panašiems į save

Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas, profesorius Albinas Bagdonas sako: „Šį reiškinį pirmiausia pradėjo nagrinėti socialiniai psichologai. Buvo manyta, kad žmonės yra altruistiški ir linkę padėti, tačiau po incidento JAV nuomonė pasikeitė. Kai evoliucijoje prasidėjo grupinė atranka, grupės nariai aukodavosi jos narių labui. Labiau padedama tiems žmonėms, kurie yra genetiškai artimi – motina niekada neliks abejinga, jei jos vaikas skriaudžiamas.”

Profesorius teigia, kad žmonės lieka abejingi daromam nusikaltimui dėl svetimumo ir baimės jausmo: „Dauguma psichologų liudininko efektą sieja su žmonių susvetimėjimu, kuris ypač ryškus mieste. Kaimo žmonės vieni kitus pažįsta, todėl yra labiau linkę vienas kitam padėti. Žmonės pirmiausia padės savo artimajam, giminaičiui arba panašiam į save, o mažiausia tikimybė, kad padės kitos kultūros ar rasės žmogui.”

Mes linkę kratytis atsakomybės?

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Automobilio vagystė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Automobilio vagystė

Kodėl taip yra?

„Žmonės galvoja, kad į tai, kas jų tiesiogiai neliečia, galima nesikišti. Esant kitiems asmenims, jie yra dar mažiau suinteresuoti padėti. Kai žmogus vienas, atsakomybė krenta tik ant jo pečių, o kai jų yra daugiau, ji permetama kitam,” – liudininko efektą aiškino A.Bagdonas.

Su liudininko efektu tiesiogiai susidūrusi studentė Kamilė Vareikytė pasakojo, kaip mokyklos laikais buvo apvogta žmonių pilname troleibuse

Su liudininko efektu tiesiogiai susidūrusi studentė Kamilė Vareikytė pasakojo, kaip mokyklos laikais buvo apvogta žmonių pilname troleibuse: „Ryte važiavau į mokyklą troleibusu, o kuprinėje turėjau apie 50 litų. Po kurio laiko nuojauta privertė pasitikrinti kuprinę – jos visi skyriai buvo atsegti. Pradėjau ieškoti pinigų, bet jų jau nebuvo. Keli šalia stovėję žmonės paklausė, ko ieškau. Kai atsakiau, kad nerandu pinigų, pasakė, kad juos turbūt paėmė moteris, stovėjusi už manęs ir atseginėjusi mano kuprinę.”

Nuo abejingumo nukentėjęs žurnalistas Mindaugas Aušra pasakojo, kaip jį žmonių

Juliaus Kalinsko/15 minučių nuotr./Automobilio vagystė
Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Automobilio vagystė

pilnoje autobusų stotelėje reketavęs vyras išsitraukė peilį ir išsireikalavo pinigų: „Nemaloniausia šioje situacijoje buvo ne reketavimas ir net ne peilis, bet žmonių spoksojimas. Visi jie tarsi smerkė mane.”

Nemalonių incidentų, susijusių su žmonių abejingumu, yra ir daugiau. Studentė Jurgita Rakauskaitė pasakoja: „Važiavau 49-u autobusu Karoliniškių link ir pastebėjau, kad mane seka kažkoks vyras. Išlipusi stotelėje, ėjau per kiemą, kuriame prie laiptinės sėdėjo močiutė, glosčiusi katiną. Vaikinas pribėgo prie manęs, trenkė per galvą ir atėmė mobilųjį telefoną. Močiutė ir toliau lyg niekur nieko ramiai glostė katiną.”

Pagalba suteikiama dėl egoistinių paskatų

Anot A.Bagdono, liudininko efektas itin ryškus mokyklose: dalis vaikų yra smurtautojai, dalis – aukos, o kiti – pasyvūs ir aktyvūs stebėtojai. Pasyvūs stebėtojai nesikiša į problemas, nes bijo atsidurti aukos vietoje.
Profesorius teigia, kad žmonių abejingumas yra aiškinamas įvairiai, tačiau nė viena teorija problemos iki galo neatskleidžia: „Viena vertus, žmonės yra egoistinės, kita vertus, altruistinės būtybės. Padedami žmogui, kurį ištiko bėda, tikimės, kad kai mus užklups problemos, mums taip pat padės. Su altruizmu atsiranda tokie jausmai kaip kaltė ir gėda. Kai žmogus elgiasi pasyviai ir ignoruoja kito žmogaus nelaimę, jį ima persekioti kaltė ir gėda – jis nelieka be pėdsakų.

Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica teigia nepastebėjęs žmonių abejingumo kito nelaimei.

Pagalba kitam kelia žmogaus savivertę, jis jaučiasi geriau, nes kažkam ištiesė ranką. Galima sakyti, kad žmonės padeda kitiems vedami egoistinių jausmų – baimės, kad nepadėjus ims graužti sąžinė, ir vilties, kad pačiam papuolus į bėdą taip pat bus suteikta pagalba”, – kalbėjo profesorius.

Pagalbos tarnybos abejingumo neįžvelgia

Tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Sigitas Mecelica teigia nepastebėjęs žmonių abejingumo kito nelaimei: „Žmonės praneša policijai, jei pamato kažką negero. Dažnai žmonės nenori tiesiogiai įsikišti į situaciją, bet beveik visada paskambina į policiją. Tokių skambučių susilaukiame tikrai daug. Daugiausia pranešama apie girtus ar sveikatos problemų ištiktus, gatvėje gulinčius žmones.”

Komisaras pridūrė, kad prieš pusę metų dalyvavo renginyje ir pamatė gatvėje sukniubusį žmogų: „Iškart paskambinau kolegoms, bet mačiau, kad žmonės nebuvo abejingi – visi teiravosi, ar nereikia pagalbos.”

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė taip pat laikosi pozicijos, jog Lietuvoje žmonės yra užjaučiantys ir linkę padėti: „Kartais dėl vieno įvykio susilaukiame net dešimties skambučių. Žinoma, kartais nutinka ir taip, kad vienas pagalvoja, jog „greitąją“ iškvietė kitas ir taip ji išvis nebūna iškviesta. Bet taip nutinka retai.”

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min