Byla, atrodytų, paprasta: vyras girtavo, dėl kažko supyko, namuose griebėsi smurto prieš garbaus amžiaus savo močiutę. Pastaroji nuo smūgių mirė – belieka žudiką nuteisti ir pasodinti į kalėjimą.
Tačiau kaltinamąjį ginantis valstybinės teisinės pagalbos tarnybos advokatas Viktoras Rutkauskas ragina į šią istoriją pažvelgti giliau.
Juolab ir prokuratūra šiuo atveju pripažįsta, kad esama kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių: jis pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
„Baba, jei girdi mane – atleisk man“, – teismo salėje su ašaromis akyse sakė kaltinamasis.
„Baba, jei girdi mane – atleisk man“, – teismo salėje, sakydamas paskutinį žodį, velionės atleidimo maldavo K.Nikiforovas, kuriam tarsi į dangų žvelgiant į lubas akyse sužibo ašaros.
Suprasti akimirksniu
- 74 metų senolės gyvybė užgeso 2018 m. birželio 30 d. Vilniaus ligoninėje, kur ji buvo atvežta iš savo namų sostinės Naujamiestyje.
- Birželio 26 d. policiją ir medikus į namus pakvietė pats dabar kaltinamųjų suole sėdintis vyras.
- Konstantinas Nikiforovas nepamena, kaip ir už ką talžė savo mamos mamą. Anūkas teigia atsikvošėjęs tik po užpuolimo. Įtariamajam nustatytas 1,5 promilės girtumas.
- Ekspertai nustatė, kad lemtingi buvo mažiausiai 8 smūgiai, žudiko suduoti į galvą ir liemenį. Senolė skubiai išvežta į ligoninę, bet jai padarytos traumos sukėlė mirtinus padarinius.
„Aš net atsisakiau susipažinti su bylos medžiaga. Man galvoj netelpa, ką aš padariau“, – tikino kaltinamasis.
„Aš net atsisakiau susipažinti su bylos medžiaga. Man galvoj netelpa, ką aš padariau“, – teismą tikino kaltinamasis.
Pareigūno žvilgsnis: daugiadienio girtavimo išdava
Teisme liudijęs policininkas iš patirties ir konkrečiai šios bylos duomenų nupiešė tokį scenarijų: vilniečio girtavimas buvo daugiadienis; kada tiksliai jis griebėsi neadekvataus smurto, dabar jau niekas nepasakys, gali būti, kad senolė buvo sumušta kur kas anksčiau, nei jos anūkas prablaivėjo ir puolė šauktis pagalbos.
Nors tai tik pareigūno prielaidos, bylos svarstymo metu jos nuskambėjo įtaigiau, nei paties teisiamojo pasakojimas, kupinas atminties duobių ir, kaip sakė K.Nikiforovas, jam pačiam nesuvokiamų epizodų.
Kita vertus, jauno vyro blaivus mąstymas, savikritiški pareiškimai ir baisėjimasis savo poelgiu sudarė įspūdį, kad šiam žmogui pačiam reikėjo skubios pagalbos, kurios tikriausiai jis nesulaukė. O alkoholis tik dar labiau pagilino problemas.
Būtent todėl kaltinamajam ginti paskirtas advokatas ragino įvertinti visą nusikaltimo kontekstą.
Atsikvošėjęs supanikavo
Teisėjų kolegijos paklaustas, ar supranta, kuo yra kaltinamas, K.Nikiforovas atsakė teigiamai. Ar pripažįsta kaltę? Taip, visiškai. Ar sutinka duoti parodymus ir papasakoti, kaip viskas įvyko? Teisiamasis atsakė irgi teigiamai, bet tai padaryti sekėsi jam nelengvai.
„Žinau, kad aš sumušiau, bet visai nepamenu, kaip. Tik pamenu, kad aš stovėjau virš močiutės. Buvau apimtas panikos, mačiau, kad jos veidas mėlynas“, – dviprasmiškai pasakojimą pradėjo kaltinamasis.
Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai vadovaujantis Alenas Piesliakas paragino kaltinamąjį pamėginti viską prisiminti smulkiau ir nuo pradžių.
Balandį teistas už smulkaus turto vagystę vyras sakė, kad lemtingos birželio dienos rytą buvo nuėjęs atlikti viešųjų darbų, kurie jam buvo paskirti kaip bausmė.
Vyko Pasaulio futbolo čempionatas, ir jis laukė vakarinės varžybų transliacijos per televiziją.
„Kol laukiau, nuėjau į parduotuvę ir nusipirkau 0,3 litro degtinės. Išgėriau, futbolas dar neprasidėjo, nuėjau, dar vieną 0,3 nusipirkau, jos irgi išgėriau.
Tada sakau kaimynui, nežinant jo žmonai, kad dar turiu pusę to mažo buteliuko. Mes kartu jį užbaigėm. Tada atsimenu, kad mane skausmas ima, jaučiau, kad man kažkas užlaužė rankas. Supratau, kad parduotuvėje bandžiau kažką pavogti, ir mane sulaikė. Patekau į policiją,“ – su minties šuoliais pasakojo kaltinamasis.
Baigiant forminti jo sulaikymą nuovadoje, K.Nikiforovas pareigūnų paklausė, kiek valandų. Išgirdęs, kad pusė aštuonių vakaro, jis paprašė kuo greičiau jį išleisti: „Aš dar turėjau pinigų, skubėjau, kad spėčiau iki 20 valandos nusipirkti alaus. Nusipirkau ir daugiau nieko neatsimenu. Atsimenu, kad spėjau atsidaryti alaus.“
Atminties užtemimų neišvengia
O kaip močiutės užpuolimas, virtęs nužudymu?
„Aš tikrai neatsimenu, bet niekas kitas jos sumušti negalėjo. Be to, man po to ranka skaudėjo, turbūt nuo mano smūgių. Nežinau, kaip sumušiau, tik žinau, kad labai piktas buvau“, – kiek prisiminė, tiek papasakojo kaltinamasis.
Nežinau, kaip sumušiau, tik žinau, kad labai piktas buvau.
Teisėją glumino kaltinamojo atminties spragos: „Per jūsų gyvenimą kiek tokių atvejų buvo?“
„Buvo daug, iš tikrųjų. Prasidėdavo su draugais muštynės, bet apie jas suprasdavau, tik kai gaudavau smūgių“, – kaltinamasis tikino, kad kai kurie esminiai jo gyvenimo epizodai yra tarsi išsitrynę iš atminties.
Taip gali būti nuo alkoholizmo. O į svaigalų liūną jaunas vyras paniro galbūt ir dėl to, kad nesulaukė pagalbos – advokatas minėjo, jog depresija jam oficialiai buvo diagnozuota dar 2001 metais.
Dėl greitosios bėgo į policiją
„Baba, palauk, tuoj iškviesiu greitąją“, – kaltinamasis prisiminė, kaip nuoširdžiai susirūpino, kai pamatė leisgyvę, pamėlusiu veidu savo močiutę.
„Nieko man nereikia“, – kiek pamena anūkas, nukentėjusioji bandė taip atsikalbinėti, tačiau jis pats tuomet jau suvokė, kad pagalba būtina.
„Telefono neturėjau, man pasirodė, kad daug greičiau bus nubėgti iki policijos už 300-400 metrų, o ne pas kaimynus,“ – teigė vyras.
Pareigūnų jis prašė ne iškviesti greitąją, o paskolinti telefoną, kad pats galėtų paskambinti medikams.
Teisme liudijo viena greitosios pagalbos medikė, tąsyk vykusi į iškvietimą. „Į ligoninę ji nelabai norėjo, bet mes įkalbėjom. Būklė buvo stabili, bet sunki. Buvo sumuštas veidas, jai buvo sunku kvėpuoti“, – patvirtino gydytoja.
Pristigdavo kantrybės su ligota senole
Teisėjas, mėgindamas suprasti galimo užpuolimo motyvus, kaltinamojo klausė, ar jis pykdavosi su močiute būtent dėl alkoholio vartojimo.
„Ne, jinai nežinojo, nes aš taip daug ir negerdavau... Santykiai paskutiniu metu kaip tik buvo labai geri su močiute“, – tikino teisiamasis.
Pasakodamas apie senyvos vilnietės kasdienybę, anūkas minėjo, kad įprasta jos dienotvarkė būdavo tokia: atsikelia, 7 val. nueina į parduotuvę, tada valgykloje pavalgo, išgeria kavos ir grįžta apie 10 val., o po to jau visą dieną ramiai leidžia namuose.
K.Nikiforovas prasitarė, kad ramybė namuose būdavo sąlyginė – moteriai buvo diagnozuotas rimtas psichikos sutrikimas, neapsieidavęs be pasekmių, tad anūkui reikėjo daug kantrybės, o neretai jos ir pritrūkdavo.
Anot anūko, močiutei atrodydavo, kad kaimynas ateina į jų namus per sieną ir barsto nuodingus miltelius.
„Jai atrodė, kad kaimynas vaikšto per sieną ir barsto pas mus nuodingus miltelius. Todėl kartą ji išmėtė mano rūbus ir planšetinį kompiuterį. Nieko čia nėra, baba – ramindavau ją. O ji man prieštaraudavo: Tu man čia neaiškink, tu dar jaunas, o aš visko mačiau!“ – pasakojo kaltinamasis.
Vyras minėjo, kad bendraudavo su gydytojais ir į grūdėtą varškę kišdavo tabletes, močiutei išrašytas nuo psichinės ligos.
„Ji niekada gyvenime nebuvo gėrusi jokių vaistų, todėl už tą tabletę labai supyko“, – tikino teisiamasis.
„Kai daviau jai tabletę, įdėjęs į grūdėtą varškę, kartą ji pamatė ir nuo tada maisto iš mano rankų nebeimdavo. Ji niekada gyvenime nebuvo gėrusi jokių vaistų, todėl už tą tabletę labai supyko“, – tikino teisiamasis.
„Ji nusilpusi, turbūt buvo seniai valgiusi – lengvutė. Kai mes ją nešėme į greitosios automobilį, svorio jautėsi nedaug“, – minėjo teismui liudijęs policijos tyrėjas, netiesiogiai patvirtinamas kaltinamojo žodžius apie maisto vengimą.
Prokuratūra: nusipelnė tuzino metų nelaisvės
Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė Larisa Fedotova pareiškė, kad teisėjai turėtų atsižvelgti į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: jis prisipažįsta ir gailisi.
Kita vertus, anot kaltintojos, yra padarytas labai sunkus nusikaltimas, kurio padariniai negrįžtami, tad Baudžiamasis kodeksas numato už artimo žmogaus gyvybės atėmimą nuo 8 iki 20 metų nelaisvę.
Atsižvelgdama į šios bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę, prokuratūros atstovė pasiūlė teismui K.Nikiforovą siųsti į pataisos namus 12 metų. Taip pat ji ragina pripažinti pagrįstu Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, kuriame už senolės gydymą pateikta 766,94 euro sąskaita.
Advokatas: „Ji sirgo, jis sirgo...“
Žodis posėdžio metu suteiktas ir teisiamojo gynėjui.
„Reikia sutikti su gerbiama kaltintoja, kad šį nusikaltimą turbūt padarė K.Nikiforovas, nors mane stebina, kad kaimynai nieko negirdėjo. Bet svarbiausia – man norėtųsi atkreipti teismo dėmesį į visą situaciją aplink šį nusikaltimą“, – kalbą pradėjo teisininkas V.Rutkauskas.
Esminę socialinę-šeiminę problemą advokatas įvardijo tokia fraze: „Ji sirgo, jis sirgo.“
V.Rutkauskas pabrėžė, kad gyvendamas su močiute, anūkas kas dieną ja rūpindavosi: darydavo valgyti, kartais vežiodavo maudytis, bandė gydyti medikų paskirtais vaistais.
„Jis gyveno su sunkiu ligoniu ir bandė juo rūpintis. Iš jo pasakojimo nelabai galima susidaryti įspūdį apie subjektyviąją šio nusikaltimo pusę. Gal ji elgdavosi taip neadekvačiai, dėl ko ir kildavo konfliktai“, – kalbėjo advokatas ir ragino apklausti gydytojus, kurie skirdavo gydymą ir medikamentus senolei.
Tai yra beveik nelaimingas atsitikimas, – sakė advokatas V.Rutkauskas.
Advokato žodžiais tariant, bausmė, kurios paprašė prokurorė, šiuo atveju yra per didelė – žmogus nėra toks pavojingas, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net dvylikai metų.
„Kažkur pasąmonėje man sukasi, kad tai yra beveik nelaimingas atsitikimas. Todėl prašyčiau teismo apsiriboti minimalia bausme“, – poziciją išsakė gynėjas V.Rutkauskas.
Paskutinis žodis suteiktas kaltinamajam.
„Pilnai suvokiu savo padaryto nusikaltimo sunkumą ir manau, kad per didelės bausmės čia būti negali. Po to, ką padariau, neturiu teisės bendrauti su savo mama, tikriausiai ir ji nenori manęs girdėti. Bet teismo akivaizdoje labai noriu atsiprašyti savo mamos“, – kalbėjo K.Nikiforovas, atgailos žodžius garsiai išsakęs ir velionei savo močiutei.
Vilniaus apygardos teismas nuosprendį šioje dramatiškos žmogžudystės byloje skelbs gruodį.
Ši byla primena atvejį Kaune, kai vyriškis nužudė savo bejėgę neįgalią motiną.
Suprasti akimirksniu
- Žinomas kaunietis šachmatų meistras Aleksandras Jegorovas nuteistas už tai, kad 2017 metų birželio 8 dieną, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti savo neįgalią, bejėgiškos būklės motiną, tyčia pagalve užspaudė jai kvėpavimo takus, dėl ko ši įvykio vietoje mirė.
- Per Lietuvą nuvilnijęs įvykis į paviršių iškėlė jautrią temą: kokią psichologinę kančią išgyvena prie lovos prikaustytus artimuosius prižiūrintys žmonės?
- Svarstyta, kad A.Jegorovas sergančią motiną nužudė kamuojamas depresijos. Jis pats atsivėrė teisme: „Nebegalėjau tverti, – taip skaudėjo dėl mamos skausmų.“
- Kauno apygardos teismas gegužę buvo nusprendęs, kad 33 metų kaunietis turi kalėti 9 metus. Lietuvos apeliacinis teismas vėliau atsižvelgė į ypatingas nusikaltimo aplinkybes ir paskelbė, kad vyras turi kalėti tik 5 metus.
