Nors teismo rūmų koridoriuose jau buvo užgesintos šviesos, posėdžių salėse ir teisėjų kabinetuose jau šeimininkavo valytojos, 5-ojo aukšto fojė virė karšta ir, rodės, begalinė teisinė diskusija.
Nors formaliai galbūt to neturėjo būti, teisėjas ir ne mielu noru teisme apsilankęs vienos bendrovės direktorius žmogiškai diskutavo apie teisminio proceso mįsles ir jų raktus.
Su prabangaus visureigio avarija Vilniaus centre susijusią administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą išnagrinėjęs patyręs Temidės tarnas aiškino, kad griežtą nutarimą priėmė vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma ir vidiniu įsitikinimu, jog neklysta.
Ką tik nubaustas direktorius dramatiškai klausė: nejaugi ir žmogžudysčių bylose, neturėdami patikimų įrodymų, jūs taip pat lengvai pasmerkiate nekaltus žmones?!
Taigi, kaip pasakojo direktoriumi vienoje kompanijoje dirbantis trisdešimtmetis Tomas (vardas pakeistas, tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) praėjusių metų lapkričio 13-osios, sekmadienio naktį, leido sostinės naktiniuose klubuose.
Prisigėrė.
Grįžti namo taksi nebeturėjo pinigų.
Paprašė vieno netoliese gyvenančio bičiulio parvežti jį namo.
Naujutėlaitis visureigis – į sąvartyną
Nelaimė dviejų draugų tykojo Pylimo gatvės pabaigoje. Juodas, neseniai iš salono išriedėjęs per 100 000 litų kainavęs visureigis už sankryžos su Pamėnkalnio ir Jogailos gatvėmis rėžėsi į masyvią troleibusų kontaktinio tinklo atramą. Užbėgant įvykiams už akių – mašina „sukalta“ nepataisomai ir išvežta į sąvartyną, o įmonė „Viešasis transportas“ apskaičiavo 10,5 tūkst. litų žalą.
„Atvykę policijos pareigūnai klausė, ar aš važiavau šiuo automobiliu. Atsakiau teigiamai. Jie paklausė, ar turiu dokumentą. Padaviau vairuotojo pažymėjimą. Jie pildė kažkokius dokumentus. Sakė, kad reikės nuvažiuoti į poskyrį. Giraitės gatvėje davė pūsti, nustatė mano girtumą. Prašiau, kad rašytų protokolą ne man, o vairavusiam draugui, bet jie neklausė“, – pasakojo Tomas.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Policija |
Remdamasis kelių policijos surašytu protokolu, pareigūnų parodymais, vieno svarbaus liudytojo pasakojimu ir kita bylos medžiaga, bylą išnagrinėjęs teisėjas pripažino Tomą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATP kodekso 127 str. 3 dalyje.
Už tai, kad vairavo neblaivus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė avariją, nulėmusią kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, teismas skyrė Tomui 4 500 litų baudą ir trejus metus uždraudė vairuoti transporto priemones.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.
Teisingumu nusivylęs jaunas vyras iškart pareiškė pasinaudosiąs šiuo šansu ir kartojo, kad visi dar prisimins jo žodžius apie nekaltumą ir teismo klaidas.
Kas taip supinklino šią, atrodytų, visiškai banalią istoriją, ir už kokių siūlo galų teko kabintis teisėjui, norėjusiam viską išnarplioti?
Ką matė pirmas numeriu 112 skambinęs liudytojas?
Teismas savo iniciatyva užklausė Bendrojo pagalbos centro, kas ir kada pranešė apie minėtą eismo įvykį Jogailos gatvėje.
Paaiškėjo, kad bendruoju pagalbos telefonu 112 skambino dvidešimtmetis studentas Povilas J. (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.).
Atėjęs į teismą ir įspėtas apie gresiančią atsakomybę už melagingus parodymus, studentas prisiekė sakyti tik tiesą ir papasakojo, kad tą rytą išėjo iš naktinio klubo Islandijos gatvėje. Išgirdęs avarijos garsą, nubėgo pažiūrėti, kas įvyko maždaug už 100 metrų.
Povilas 15min.lt minėjo, kad pasiekė įvykio vietą mažiau nei per minutę nuo tada, kai išgirdo garsą.
Anot Povilo, prie sudaužyto visureigio buvo jaunas vyras su akiniais. Jis neslėpė vairavęs ir patyręs avariją. Minėjo, kad nesusižeidė. Kitų asmenų tuo metu nebuvo. Vairuotoją liudytojas iškart pažino ir teisme.
Povilas 6.17 val. paskambino į BPC ir nelaukdamas, kol atvyks policija, išėjo savais keliais.
Turi būti įrodymai, kad aš vairavau! O girtas ir šoką patyręs žmogus gali pasakyti bet ką. Galėjau pasakyti, kad vairuotojas buvo ateivis!“, – tokių pasvarstymų teisme pažėrė Tomas, išklausęs jam nepalankaus liudijimo.
„Turi būti įrodymai, kad aš vairavau! O girtas ir šoką patyręs žmogus gali pasakyti bet ką. Galėjau pasakyti, kad vairuotojas buvo ateivis!“, – tokių pasvarstymų teisme pažėrė Tomas, išklausęs jam nepalankaus Povilo liudijimo.
Prašė surašyti protokolą ne jam
Teisme liudijęs policijos pareigūnas pasakojo, kad su kolega atvyko į Jogailos gatvę forminti eismo įvykio. Tomas pats prisistatė jiems vairuotoju, padavė teises, sutiko sėstis į policijos tarnybinį automobilį, vėliau kelių policijos būstinėje – pūsti į alkoholio tikrintuvą. Prietaisas parodė 1,16 promilės girtumą.
Kitas policininkas teismui pasakojo, kad dar Jogailos gatvėje Tomas prašė rašyti protokolą ne jo vardu, o blaivaus jo draugo M.L., kuris netrukus atvyks.
Policininkai ne tik atsisakė perrašyti dokumentus, bet ir nesivežė M.L. kartu su Tomu į poskyrį.
Tomas nuvyko į Giraitės gatvę savarankiškai. Prašė, kad leistų jam pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai jokių įtarimų dėl girtumo nesukėlusiam asmeniui siūlė suprasti, kad negali duoti pūsti į alkotesterį visiems iš eilės žmonėms. Policininkai draugus ramino, kad jei ir įvyko kažkoks nesusipratimas, viską jie galės išsiaiškinti teisme.
Direktorius draugui metė „majaką“?
M.L. uoliai lankė visus posėdžius ir kartojo, kad vairavo būtent jis.
Proceso metu 33 metų vilnietis buvo oficialiai apklaustas, prieš tai vyras pasirašė liudytojo priesaiką.
Teismo nutarime pažymima, kad M.L. parodymai itin nenuoseklūs.
Anksčiau jis teigė, kad Pylimo gatvėje pasipainiojo pėsčiasis, tad nenorėdamas jo suvažinėti vairuotojas pasuko vairą į stulpą.
Teisme M.L. aiškino, kad prie vairo paprasčiausiai užsnūdo.
Kitas teisme atskleistas nesutapimas: pirmiausia buvo aiškinama, kad Tomas paskambino M.L. ir paprašė, kad šis atvažiuotų į Vokiečių gatvę ir parvežtų jį namo.
Kai teisme vyrai buvo paprašyti pateikti jų telefonų skambučių ataskaitas, paaiškėjo, kad naktį jiedu susiskambinę nebuvo.
Kai teisme vyrai buvo paprašyti pateikti jų telefonų skambučių ataskaitas, paaiškėjo, kad naktį jiedu susiskambinę nebuvo.
Pirmasis skambutis iš Tomo į M.L. mobilųjį išklotinėje užfiksuotas 6.33 val., t. y. praėjus jau keliolikai minučių nuo pranešimo apie avariją Bendrajam pagalbos centrui.
Draugų „papildomi paaiškinimai“ apie šią aplinkybę teisėjo taip pat neįtikino: draugas žinojo, kur ir kada reikia atvažiuoti pasiimti Tomo, todėl šiam esą užteko numesti „majaką“.
Apie tai draugai esą susitarė anksčiau, kai Tomas draugui iš klubo skambino pasinaudojęs dar kito draugo mobiliuoju. Tai, kad Tomas naktį migravo po pasilinksminimo vietas, nesutrukdė tik signalo į telefoną sulaukusiam M.L. žinoti, kur konkrečiai atvažiuoti pasiimti draugo.
Kas visureigio šeimininkas?
Beje, draugai teisme galėjo pasijusti ramūs ir dėl to, kad formaliai nėra jokio ryšio tarp Tomo ir visureigio VW, o imti pirštų atspaudų nuo vairo ar mikrodalelių pavyzdžių nuo sėdynių tokioje byloje niekas nesivargina.
Formaliai visureigis priklauso vienai lizingo kompanijai, išperkamosios nuomos būdu ji yra įsigijusi viena bendrovė. Ta bendrovė pernuomojo visureigį kitai firmai, o pastarosios direktorius likus mėnesiui iki avarijos, kaip rodo dokumentai, pagal panaudos sutartį yra perdavęs valdyti transporto priemonę M.L.
Patikrinti panaudos sutarties autentiškumą teismas neturėjo galimybės, todėl nutarime dėl nuobaudos Tomui skyrimo apie šį dokumentą apskritai nepasisakoma.
Aš buvau keleivis ir dabar turėsiu sumokėti 100 000 litų už sudaužytą automobilį?!
„Aš buvau keleivis ir dabar turėsiu sumokėti 100 000 litų už sudaužytą automobilį?!“ – kad negali patikėti jam nepalankiu teismo verdiktu, leido suprasti Tomas.
Visureigis buvo apdraustas, tačiau kasko apsauga negalioja, jei žalą padaręs asmuo vairavo apsvaigęs.
Bedarbiui už melą gresia iki 1 000 litų bauda
Vairuotoju prisistačiusio liudytojo M.L. veiksmus šiame procese teisėjas įvertino kaip melą, skirtą pagelbėti į bėdą patekusiam draugui Tomui.
„Liudytojas klaidino teismą, trukdydamas nustatyti objektyvią tiesą“, – pažymima nutarime. Kai tik Tomui paskelbtas nutarimas įsiteisės, M.L. atžvilgiu iškelta ATP byla dėl melagingo liudijimo bus perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, jam gresia bauda iki 1 000 litų.
Beje, M.L. teismo posėdžio metu buvo prisipažinęs, kad yra „laisvai samdomas“ darbuotojas, bet šiuo metu yra bedarbis.
„Nelabai svarbu, kuo baigsis šitas teismas. Man svarbu, kad esu gyvas“, – kažkuriuo bylos nagrinėjimo momentu tokią frazę yra ištaręs Tomas. Bent jau dėl jos teisingumo niekam abejonių nekilo.
