Vienoje bendrovėje dirbantis, aukštąjį išsilavinimą turintis vyras šiemet rugsėjo mėnesį pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo. Už penkis baigtus ir tyčinius nusikalstamos veikos epizodus jam buvo skirta subendrinta 44 parų arešto bausmė. Į ją įskaičius laikino sulaikymo ir suėmimo laiką, konstatuota, kad E.P. bausmę jau atliko.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti dar penki asmenys, suklastotų dokumentų užsakovai. Trims iš jų skirtos baudos, du nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. Bet apylinkės teismo nuosprendį apskundė vienintelis E.P.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. vasario E.P. užsakovams pagamino ir po 150 litų bei 200 litų pardavė penkis neva Jungtinėje Karalystėje išduotus ir tebegaliojančius transporto priemonių techninės apžiūros pažymėjimus bei tris draudimo liudijimus. Paskutinės klastotės, techninės apžiūros pažymėjimo, kurį vienas vilnietis užsakė savo visureigiui „Mitsubishi Shogun Equippe“, E.P. parduoti nebespėjo – dokumentą asmens kratos metu aptiko pareigūnai.
Vilniaus apygardos teismas praneša, kad iškrėtus E.P. butą, buvo rasta įvairių daiktų ir dokumentų, susijusių su netikrų dokumentų gaminimu: transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros pažymėjimų, draudimo pažymėjimo bei pirkimo ir pardavimo ruošinių anglų kalba.
Ekspertų atkurta informacija patvirtino, kad klastotojas kompiuterinėse laikmenose buvo išsaugojęs automobilių techninės apžiūros pažymėjimų, draudimo polisų ir kitokių ruošinių.
Pirmosios instancijos teisme savo kaltę E.P. visiškai pripažino. Patvirtino klastojęs angliškų automobilių techninės apžiūros bei draudimo dokumentus. Turėjęs originalių blankų, kuriuos gavęs iš pažįstamų Didžiojoje Britanijoje, juos užpildydavęs išgalvotais duomenimis ir atspausdindavęs spausdintuvu. Blankai buvę be jokių antspaudų, parašus suraitydavęs pats. Paskambindavę asmenys susitardavę ir jis pagamindavęs reikiamus dokumentus. Portale „Autoplius“ buvo įdėjęs skelbimų.
Nors ir prisipažinęs, apeliaciniu skundu E.P. prašė grąžinti per kratą jo bute pareigūnų rastus ir teismo nuosprendžiu konfiskuotą kompiuterį, multifunkcinį įrenginį, du išorinius standžiuosius diskus bei išorinį duomenų saugojimo įrenginį, prieš tai pašalinus iš jų informaciją, susijusią su padarytomis nusikalstamomis veikomis, arba grąžinti su jomis nesusijusią informaciją.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos, pirmininkaujamos Leonardos Gurevičienės, priimtoje nutartyje pabrėžiama, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Konstituciją, teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikaltimui daryti.
„Apelianto reikalavimas grąžinti jam konfiskuotus daiktus arba informaciją, nesusijusią su padarytu nusikaltimu, atmestinas, kadangi būtent šių daiktų pagalba buvo padaryta nusikalstama veika“, – reziumuojama paskelbtoje teismo nutartyje.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad kaltininkas, darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ir tam sąmoningai naudodamas įrankius ir priemones, tuo pačiu prisiima visą riziką dėl galimų padarinių atsiradimo, įskaitant ir galimą turtą konfiskavimą.
Ši teismo nutartis – galutinė ir neskundžiama.
