Nekaltos, bet veidų rodyti nenorinčios. Taip ketvirtadienį Lietuvos apeliaciniame teisme elgėsi kaunietė Gintarė Raižytė ir Violeta Žaliauskaitė, Kauno apygardos teisme kaltintos, bet gegužės 3 d. nuosprendžiu visiškai išteisintos dėl rengimosi daryti kokaino kontrabandą iš Lotynų Amerikos į Europą.
Kol procesas vyko Kaune, jaunos moterys nesislapstė. Tačiau Apeliaciniame teisme jos meistriškai slėpė veidus: prieš posėdį tiesiog pabėgo nuo žurnalistų, posėdžių salėje dengėsi skaromis ir dokumentais, o po posėdžio pasišalino iš teismo rūmų per pagalbinius išėjimus.
Juolab V.Žaliauskaitė atvyko į teismą su motina, kuri pareiškė jokiu būdu neleisianti fotografuoti jos dukters ir „gadinti vaikui gyvenimo.“
„Darbas Peru, trumpalaikis“
Ši byla iš esmės prasidėjo nuo skelbimo internete: „Darbas Peru, trumpalaikis.“
Juo susidomėjo ir kriminalistai.
Uždarbio ieškotoju apsimetusiam operatyviniam darbuotojui buvo paaiškinta, kad reikės nuvykti į Peru ir parvežti į Jungtinę Karalystę porą kilogramų kvaišalų. Negailėta patarimų ne tik apie kelionės maršrutą, bilietų įsigijimo tvarką, bet ir pamokymų, kaip praktikuotis praryti prezervatyvus, prikimštus kokaino.
Tačiau V.Žaliauskaitei ir G.Raižytei iškelta byla subliuško.
Byla prasidėjo nuo skelbimo internete: „Darbas Peru, trumpalaikis.“ Juo susidomėjo ir kriminalistai. Už tai, kuo jaunas moteris kaltina prokurorai, gresia nelaisvė nuo 10 metų.
Kauno teisėjai konstatavo, kad policija operatyvinius veiksmus moterų atžvilgiu atliko jų neįforminusi teisės aktų nustatyta tvarka, todėl visa neteisėtai surinkta medžiaga negali būti vertinama kaip įrodymai.
Įrodymus tirs iš naujo
Prokuratūra V.Žaliauskaitės ir G.Raižytės išteisinamą apskundė, aiškindama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą.
Prokuratūros atstovai nurodo, kad yra minimas tyrimo šių kaltinamųjų atžvilgiu pradėjimo pagrindas – vadinamoji KB (Kaupiamoji byla).
Savo ruožtu gynybai atstovaujantis advokatas ketvirtadienio posėdyje argumentavo, jog policininkai savo poelgius gali vadinti kaip panorėję.
Tačiau jeigu policijos pareigūnai, būdami valstybės tarnautojais, atlieka juridinę reikšmę turinčius veiksmus, jie turi būti reglamentuoti Policijos įstatyme, Operatyvinės veiklos įstatyme ar Baudžiamojo proceso kodekse. Antraip viskas lieka nelegalu. Pavyzdžiui, kaip šiuo atveju tai, kad pareigūnai be specialių formalumų pagal IP adresą sužinojo, kam priklauso kompiuteris, iš kurio buvo patalpintas skelbimas apie darbą Peru.
Gynybos advokatai Apeliacinio teismo kolegijai siūlė smulkiau nebesigilinti į šią bylą, o tik dar sykį įvertinti tai, kas joje yra surinkta.
Tuo tarpu bylą kuruojantis prokuroras vis dėlto įtikino sostinės teisėjus atlikti išsamų įrodymų tyrimą: gauti visą informaciją apie mįslingąją „kaupiamąją bylą“ iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro, apklausti kompiuterio specialistą apie IP adresų subtilybes, taip pat pakamantinėti ir pačias kaltinamasias.
Prokuratūra kaunietes kaltina pagal Baudžiamojo kodekso 3-iąją dalį: „Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų.“
Teismas šioje byloje paskelbė pertrauką, apeliacinis procesas bus tęsiamas po atostogų.
