Pažinčių svetainėje rusakalbis juodaodis Tonis ima rodyti dėmesį nebejaunai gražuolei iš Vilniaus rajono. Kai damą paštu iš Ispanijos pasiekia prabangi dovana – kvepalai, tarp Janinos ir Tonio užsimezga simpatija, pasitikėjimas. „33 metų, stambesnis, gražus toks – kaip fotomodelis!“ – teisme savo egzotišką virtualųjį bičiulį liaupsino moteriškė.
Tuo pačiu metu kitame pasaulio gale – tolimoje Pietų Amerikos valstybėje Bolivijoje, kažkas pakuoja kokainą: iš „sėdinčio indėnų vado“ ir „antilopės“ skulptūrėlių bei vaikiško „barškučio“ gamina kvaišalų slėptuves. Į siuntinį tikrintojų suklaidinimui dar įmetamos penkios megztos kepurės.
Siuntėjas – kažkoks Javeras Lopezas Montano iš San Martino (Bolivija), gavėja – ponia Natalija iš Telšių.
Kai „žaisliukų“ siunta pasiekia Lietuvą, saldžiabalsis Tonis lyg tarp kitko savo simpatijos iš Vilniaus rajono pasiteirauja, ar ši negalėtų padaryti jam paslaugos – nuvykti į Telšius paimti nedidelio krovinio.
Moteris sutinka (tačiau Tonis dar nežino, kad ši dama jau yra užverbuota Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų – aut past.).
Visos šios ir daugelis kitų aplinkybių iš tarptautinės narkotikų kontrabandos užkulisių buvo paviešintos Vilniaus apygardos teisme, pradėjusiame nagrinėti nuo pat pradžių emocingai vykstančią afrikiečio Emmanuelio Ezikerio (gim. 1987 m.) baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir rengimosi daryti tarptautinę kvaišalų kontrabandą.
Maldavo teisėjo pasigailėti
Kai šis Nigerijos pilietis išgirdo, kad bylą kuruojanti prokurorė prašo teismo pratęsti jo suėmimą dar 3 mėnesiams, E.Ezikeris nesuvaldė emocijų.
Teismo salėje stovėjęs tarp vertėjos ir konvojaus pareigūno, žemaūgis juodaodis žengė žingsnį pirmyn ir keliais krito ant grindų.
„Aš nieko nežinau! Aš nieko nežinau! Aš nieko neturiu. Penkis mėnesius valgau kalėjimo maistą!“, – teisiamasis maldavo teisėjo Stasio Punio, o pastarasis paprašė vyro pirmiausia atsistoti.
Užbėgant įvykiams už akių – afrikiečio ašaros Vilniaus teismo nesugraudino. Atsižvelgdamas į tai, kad teisiamasis E.Ezikeris neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, teisėto pragyvenimo šaltinio, yra kaltinamas vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teisėjas S.Punys ir toliau leido laikyti nigerietį suimtą.
Jei tikėtume, kad afrikietis nuoširdžiai taip dramatiškai sureagavo į jam gresiantį trijų mėnesių laikiną suėmimą, būtų sunku įsivaizduoti jo reakciją sužinojus, kad pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį kodeksą už 260-ojo straipsnio 3-iosios dalies pažeidimą jam gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
„Jūs esat moteris, kuri galėtų būti mano mama, bet meluodama norite man pakenkti! Teisėjau, jei aš nedaviau jai pinigų, tegul kentės ištisos mano palikuonių kartos! O jei pinigus daviau, tai Dievas ją nubaus“, – su liudininke ginčydamasis dėl 100 eurų, teisme karščiavosi afrikietis.
Beje, kitą sykį E.Ezikeris teismo salėje itin įsiaudrino dėl 100 eurų (345 litų), kuriuos prieš pat sulaikymą jis galbūt davė siuntinį iš Telšių jam atvežusiai Janinai. „Jūs esat moteris, kuri galėtų būti mano mama, bet meluodama norite man pakenkti! Teisėjau, jei aš nedaviau jai pinigų, tegul kentės ištisos mano palikuonių kartos! O jei pinigus daviau, tai Dievas ją nubaus“, – karščiavosi teisiamas afrikietis.
Šis prakeiksmas sunervino ir liudytoją iš Vilniaus rajono: išeidama iš salės rusakalbė riktelėjo linkinti, kad kaltinamasis būtų nubaustas kuo griežčiausiai.
Beje, „Tonis iš Madrido“ esą buvo nupirkęs Janinai autobuso bilietus į Ispanijos sostinę, kad ji aplankytų savo karštąjį gerbėją ir pati atvežtų jam siuntinį.
Gali pasirodyti keista, kodėl subrendusi moteris taip linki blogo nepažįstamam žmogui, kuris galėjo būti dėl naivumo įveltas į tarptautinę narkotikų kontrabandą, o pati ponia Janina galėjo atsidurti kaltinamųjų suole jo vietoje, jei „žaislų“ iš Bolivijos nebūtų išpurtę Vilniaus muitinės inspektoriai.
Afrikiečio laimės paieškos Europoje
Kaip afrikietis apskritai atsidūrė Vilniuje ir koks jo vaidmuo šioje istorijoje?
Galima spėti, jog Vilniaus rajono gyventoja sugalvojo pretekstą negalinti vykti į Ispaniją, kad tikrieji kontrabandos organizatoriai patys atvyktų dėl kokaino – to siekė spąstus Vilniuje jiems spendę kriminalistai.
Bylos duomenimis, kai Janina pranešė Toniui dėl užimtumo darbe negalėsianti keliauti į Madridą, netrukus šis pasiūlė kitą variantą: siuntą paims kaip tik Vilniuje viešintis jo bičiulis.
Prokuratūros pozicija šioje byloje – kad „Tonio“ ar kito asmens atsiųstas E.Ezikeris nebuvo vien naivus tarpininkas, o iš tikrųjų žinojo, kokį juodą darbelį rengiasi atlikti ir kokiais pinigais tai kvepia kvaišalų juodojoje rinkoje.
Prieš aiškindamasis, kaip E.Ezikeris atsidūrė Lietuvos sostinėje, teisėjas paprašė kaltinamojo papasakoti apie save, savo kilmę ir šeimą. Pradinį išsilavinimą turintis, bet iš viso keturiomis kalbomis (tarp jų anglų ir italų) susikalbantis afrikietis dėstė graudžias asmeninio gyvenimo detales.
„Aš neturiu šeimos, tik seserį, kuri liko Afrikoje. Gimiau Nigerijoje, per visą savo gyvenimą nesu niekur keliavęs, išskyrus tą kartą, kai skridau iš Nigerijos į Čadą, tada į Libiją, o tada į Italiją. Ten man suteikė politinį prieglobstį, turiu Italijos pasą.“
 |
| MKT nuotr./Kokainas |
Afrikietis pasakojo, kad Europoje pirmą pusmetį gaudavo 66 eurų per mėnesį pašalpą, be to, italai jam suteikė pastogę ir maitino.
Tačiau po to, kai nei socialinės tarnybos, nei jis pats nesusirado darbo, pašalpos nutrūko. Tiesa, socialinės rūpybos pareigūnai „atsisveikinimui“ sumokėjo jam 200 eurų vienkartinę išmoką ir davė labdaros organizacijos kontaktus.
Anot E.Ezikerio, kurį laiką jis dirbo atliekų perdirbimo įmonėje, tačiau dėl krizės Italijoje darbuotojai buvo masiškai atleidžiami, nepasisekė ir jam.
Tada jam teko ieškoti atsitiktinių uždarbių, gatvėse jis prekiaudavo kojinėmis, žiebtuvėliais ir panašiai.
Į Vilnių – dėl rėmo?!
„Kartą mano draugas supažindino mane su žmogumi, kuris pažadėjo 800 eurų už tai, kad nuvykčiau į Vilnių ir parvežčiau rėmą. 700 eurų gavau avansu, dar 100 eurų man sakė duos, jeigu grįšiu į Italija“, – pasakojo E.Ezikeris.
„Kokį rėmą?..“ – nustebo bylą nagrinėjantis teisėjas S.Punys.
„Žinau, kad į rėmą galima įdėti veidrodį arba nuotrauką. Tai viskas, ką aš žinau apie rėmą“, – tikino kaltinamasis.
Tačiau Vilniaus teisėjas ir toliau stebėjosi, kodėl E.Ezikeriui nekilo natūralus klausimas, kuo tas rėmas ypatingesnis už tuos, kuriuos galima nesunkiai įsigyti Italijoje.
„Man pasakė, kad tai tiesiog rėmas, ir aš tikėjau. Nepagalvojau nieko blogo. Nemaniau, kad žmogus, kuris kalba ta pačia kalba kaip ir aš, gali man sukelti problemų. Niekada nieko nelegalaus nesu padaręs per visą savo gyvenimą. Narkotikų aš net nesu matęs. Aš net cigaretės per visą gyvenimą nesu surūkęs!“, – mušėsi į krūtinę Vilniuje teisiamas nigerietis.
Pagal planą, su pigių skrydžių bendrove 2012 m. rugpjūčio 15 d. iš Romos į Vilnių atskridęs E.Ezikeris turėjo kitą rytą paimti „rėmą“ ir tarptautiniu autobusu iškeliauti vėl į Italijos sostinę.
„Niekada nieko nelegalaus nesu padaręs per visą savo gyvenimą. Narkotikų aš net nesu matęs. Aš net cigaretės per visą gyvenimą nesu surūkęs!“, – mušėsi į krūtinę Vilniuje teisiamas nigerietis.
Į Vilnių jis atskrido esą net nežinodamas, kur jam reikės eiti, su kuo susitikti. Tačiau teigia sulaukęs žmogaus, vardu Tonis, skambučio, kuris jam prisistatė esantis nuo asmens, paprašiusio atvežti iš Vilniaus siuntinį. Iš Tonio E.Ezikeris gaudavo visas instrukcijas, kaip elgtis. E.Ezikeris viena ranka kalbėjo telefonu visą tą laiką, kai sostinės Gėlių gatvėje prie stoties paėmė Janinos atvežtą kartoninę dėžę ir net tuo metu, kai netrukus už kelių šimtų metrų prie savo viešbučio buvo sulaikytas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų.
E.Ezikeris tikino, kad dėžės turinio nežinojo, esą pats Tonis liepė jam eiti į kambarį, atidaryti pakuotę ir papasakoti, kas yra viduje. Indėnų vadą, antilopę ir barškutį afrikietis pirmą kartą išvydo tik tada, kai dėžę išpakavo pareigūnai.
Tiesa, tuo metu siuntinys jau nebuvo vertas dėmesio – viduje rastą 0,6 kg kokaino kriminalistai jau buvo pakeitę druska.
Akyli muitininkai iškrapštė kokainą
Pirmojo posėdžio metu Vilniaus apygardos teismui liudijo Vilniaus teritorinės muitinės inspektorius–kinologas ir jo kolega, dirbantis prie rentgeno aparato.
Siuntiniai tokiu būdu yra kruopščiai tikrinami muitinės poste Rodūnės kelyje (oro uoste).
Muitininkai pasakojo pastebėję, kad siuntinys iš Bolivijos įtartinas. Atrodė, kad statulėlės buvo skeltos ir vėl klijuotos, o jų viduje kažkas yra.
Ir „sėdintis indėnų vadas“, ir „antilopė“ buvo pragręžti. Iš jų zondu paimti mėginiai parodė, kad viduje kokainas.
Ikiteisminį tyrimą atlikę ir kvaišalus ne narkotine medžiaga pakeitę Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai pirmiausia „įteikė“ siuntinį iš Bolivijos gavėjai Telšiuose. Kai ponia Natalija jį paėmė, pareigūnai ją sulaikė.
Moteris įtikino, kad nėra tikroji gavėja, esą siuntinys turi būti perduotas kitai poniai – Janinai iš Vilniaus rajono. Pastaroji, kaip minėta, netrukus atvyko į Telšius jo pasiimti (Tonis džentelmeniškai sumokėjo Janinai už degalus – aut. past.).
Prispausta įkalčių ir sužinojusi apie jai gresiančią baudžiamąją perspektyvą, su teisėsauga sutiko bendradarbiauti ir ši tarpininkė.
Galima diskutuoti, ar teisingai pasielgė Lietuvos teisėsaugininkai, sugaudami Vilniuje nigerietį E.Ezikerį, o ne pasitelkę kolegas iš Italijos ir nepabandę sučiupti „Tonio“ ar galbūt dar aukščiau stovinčių tarptautinės kokaino kontrabandos organizatorių.
Afrikiečio E.Ezikerio baudžiamojoje byloje paskelbta pertrauka, Vilniaus apygardos teismas žada tęsti darbą sausio 24 dieną.
