![]() |
| Policijos nuotr./Jonas Bielskis |
Dviem teismo salėje esančiais ekranais buvo tiesioginiu ryšiu transliuojama J.Bielskio apklausa. Taip, anot teisėjų, nuspręsta pasielgti ne tik dėl liudininko prastos sveikatos, bet ir dėl šio asmens saugumo užtikrinimo.
Pažintis – prieš keturiasdešimt metų
J.Bielskis, nužvelgęs teismo salę, kur, be H.Daktaro, Egidijaus Abariaus-Guogos dar sėdėjo keturiolika kaltinamųjų, tikino, kad daugelį pažįsta. Anot liudininko, iki tol, kol jis nepradėjo bendradarbiauti su pareigūnais, santykiai su H.Daktaru buvę normalūs. „Na, žinote, vestuvės, gimtadieniai, laidotuvės. Gi visur dalyvaudavome, susitikdavome“, – teigė J.Bielskis, H.Daktarą pažįstantis maždaug nuo 1975-ųjų.
Ne kartą teistas vyras tikino nedalyvavęs Daktarų grupuotės veikloje, tačiau puikiai pažinojęs Alvydą Laurinavičių-Lurą, Deividą Ganusauską-Mongoliuką ir kt. Jis patikino, kad nėra jokių abejonių, kad Kaune egzistavo Daktarų vardu vadinta grupuotė. „Tuomet sakydavo: chebra pasitarė, Daktaras nusprendė“, – apie neginčijamą autoritetą kalbėjo J.Bielskis. Jis prisipažino dalyvavęs susirinkimuose, žinojęs apie bendrą grupuočių iždą, tačiau į jį duoklės esą nemokėjęs.
J.Bielskis pabrėžė niekada nepriklausęs Daktarų grupuotei, tačiau apie ją žinojęs nemažai, nes artimai bendravęs su keliais šiais grupuotės nariais. Jo liudijime dažniausiai ir skambėjo šios frazės: „man sakė“, „girdėjau“, „pasakojo“.
Kvietimai į pirtį neviliojo
Liudininkas tikino, kad daugiausia informacijos apie tai, kas vyksta grupuotėje, jis gaudavo iš Ariko Pastuškovo. Tačiau nemažai jam esą pasipasakojo ir pats Henrikas Daktaras, vasarą su juo susitikdavęs Palangoje. J.Bielskis prisiminė, kaip vaikštinėjant pajūriu H.Daktaras prasitarė, jog išsiaiškino, kas organizavo žudynes „Vilijoje“ ir esą jie „bus nuleisti“.
„Po Sigito Čepo mirties Kaune kalbėta, kaip gerai Henrikas Daktaras susitvarkė, nors jis tuo metu ir kalėjo“, – prisiminė J.Bielskis. Tuo metu grupuotei esą vadovavo E.Abarius-Guoga.
Jis pats tikino buvęs ne kartą kviestas į pirtį pas Daktarus, tačiau nesusigundydavo. Prisipažino, kad atokiau laikėsi ne tik dėl to, kad buvo akivaizdžiai vyresnis, bet ir dėl baimės.
Paklaustas, kaip pats pelnė Senelio vardą ir kodėl vadintas nusikalstamo pasaulio autoritetu, J.Bielskis kuklinosi: „Koks aš autoritetas, jei stoviu už ekrano, o ne ten.“
Teismo posėdyje dalyvavusios H.Daktaro mama Jadvyga ir žmona Ramutė tikino, kad J.Bielskio liudijimas – grynas melas, esą gelbėdamas savo kailį jis dabar bando ieškoti, kaip išsisukti.

