Šioje byloje viešąjį interesą ginanti Generalinė prokuratūra buvusiam žemėtvarkininkui ne juokais įvarė baimės.
Prokuratūros atstovai teisėjus tikino, jog V.Nausas privalo atlyginti valstybei už nesąžiningai užvaldyto sklypo vertę sumokėdamas ekvivalentą pinigais, t. y. 2 349 023 Lt.
Tiesa, Temidės tarnai atsakovo V.Nauso pasigailėjo ir milijoninės naštos neužkrovė.
Vilniaus apygardos teismas dar 2009-ųjų rugpjūtį nusprendė, jog priteisti iš V.Nauso šią didžiulę sumą būtų neteisinga ir nesąžininga, nes valstybė neteko turto ne tik dėl atsakovo nesąžiningumo, bet ir dėl kompetentingų institucijų veiksmų, t. y. netinkamų pareigų atlikimo sprendžiant nuosavybės teisės į ginčo žemę atkūrimo klausimą. Būtent institucijų sprendimai sukėlė teisinių pasekmių, todėl primesti atsakomybę tik V.Nausui būtų neteisinga.Pabaigus aferą, J.Krasauskui Pūstalaukio kaime (Vilniaus r.), neatlygintinai suteiktas 4,15 ha ploto sklyas. Šią žemę natūra atgavęs asmuo pagal dovanojimo sutartį atidavė ją žemėtvarkininkui V.Nausui.
„Be to, byla dėl sprendimų ir sandorio panaikinimo buvo pradėta praėjus daugiau nei 10 metų po žemės grąžinimo, bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik 5 metus (ne dėl atsakovo kaltės). Per 15 metų laikotarpį ginčo žemės vertė ženkliai padidėjo. Dėl to 2 349 023 Lt priteisimas iš atsakovo reikštų ne restitucijos taikymą, o bausmės paskyrimą“, – pabrėžė teismas.
V.Nausas tokio teisėjų geranoriškumo neįvertino ir apskundė jam nepalankų sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Užbėgant įvykiams už akių – skundas atmestas.
Gavo 4,15 ha sklypą netoli Vilniaus
Pagrindiniu atsakovu šioje byloje tapęs V.Nausas 1993 m. kovo 18 d. pradėjo dirbti Vilniaus rajono Buivydiškių agrarinės reformos tarnyboje ir valstybinėje tarnyboje dirbo iki 2000 m. gruodžio 4 d.
Būdamas valstybės tarnautoju, šis žemėtvarkininkas nagrinėjo kito atsakovo Jono Krasausko nuosavybės teisės į žemę atkūrimo bylą.
Vilniaus rajono valdyba 1995 m. kovo 22 d. sprendimu neteisėtai atkūrė J.Krasauskui nuosavybės teises į 5,7 ha žemės, grąžinant natūra 4,15 ha žemės, bei išperkant 1,55 ha bendros 2101 Lt vertės turėtos žemės plotą pinigais.
Pabaigus aferą, J.Krasauskui Buivydiškių apylinkėje, Pūstalaukio kaime (Vilniaus r.), neatlygintinai suteiktas 4,15 ha ploto sklypas.
Šį sklypą natūra atgavęs J.Krasauskas pagal 1997 m. vasario 1 d. dovanojimo sutartį atidavė jį žemėtvarkininkui V.Nausui.
Neturėjo mėgautis tokiomis dovanomis
Teisme nustatyta, jog V.Nausas, kaip žemėtvarkininkas, nesąžiningai ėjo savo pareigas.
Byloje yra atsakovo J.Krasausko 1993 m. gegužės 10 d. išduotas V.Nausui įgaliojimas atstovauti J.Krasauską valstybinės valdžios ir valdymo organuose, vesti jo bylas visuose teismo įstaigose su visomis įstatymo suteiktomis teisėmis ir atlikti visus veiksmus atstatant nuosavybės teisę į žemę.Pagal įstatymus, valdininkai privalo nevykdyti užduoties, jeigu asmeniniai, turtiniai interesai susikerta su šia užduotimi, taip pat valdininkams draudžiama gauti dovanas už pareigų vykdymą.
Teismo nuomone, šių aplinkybių visuma duoda pagrindą sutikti su Generalinės prokuratūros teiginiais, kad atsakovas V.Nausas, kaip Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės agrarinės reformos darbuotojas ir tarnautojas, sprendęs klausimą dėl J.Krasausko nuosavybės teisės atkūrimo klausimą tuo pačiu metu ir atstovavo pretendentą J.Krasauską.
Dėl to yra pagrindas manyti, kad V.Nausas buvo asmeniškai suinteresuotas teigiamai spręsti J.Krasausko prašymą, ir tai galėjo įtakoti ginčijamų sprendimų teisėtumą, nes visus dokumentus sprendimui priimti tuo metu ruošė apylinkės žemės reformos tarnybos.
Teisėjai pabrėžė, jog tokie žemėtvarkininko V.Nauso veiksmai prieštaravo dovanojimo sutarties sudarymo metu valstybės tarnautojų teisinį statusą reglamentavusiam Valdininkų įstatymui, pagal kurį valdininkai privalo nevykdyti užduoties, jeigu asmeniniai, turtiniai interesai susikerta su šia užduotimi, taip pat valdininkams draudžiama naudoti tarnybos teikimas galimybes ne tarnybos tikslams, gauti dovanas už pareigų vykdymą.
Valstybės tarnautojo sandoriai, sudaryti pažeidžiant šį draudimą ar pasinaudojus tarnybine padėtimi, prieštarauja viešajam interesui, nes pakerta visuomenės pasitikėjimą valdžia, kenkia valstybės tarnybos interesams.
Nustačius, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas V.Nausas buvo valdininkas, kurio pareigos buvo tiesiogiai susijusios su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu Vilniaus rajone, o žemės sklypas jam buvo perleistas neatlygintinai, dovanojimo sandoris pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu.
Dovaną netrukus pardavė
Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad dovanų gautą sklypą žemėtvarkininkas pardavė iškart keliems savininkams už 25 tūkst. litų. Naujieji šeimininkai toliau prekiavo žeme.
Kai išaiškėjo apgaulė, valstybė nebeturėjo galimybės atimti sklypų, nes nebuvo duomenų apie naujųjų įgijėjų nesąžiningumą.
Todėl Vilniaus apygardos teismas įpareigojo žemėtvarkininką atlyginti valstybei padarytą žalą ir priteisė iš V.Nauso 25 tūkst. litų, t. y. beveik 10 kartų mažiau, nei reikalavo prokuratūra.
Atsakovas J.Krasauskas savo ruožtu įpareigotas grąžinti valstybei jam išmokėtą 2 382 Lt dydžio kompensaciją už išperkamą žemę.
Jaučiasi visiškai nekaltas
Pernai žemėtvarkininkas V.Nausas kreipėsi į Apeliacinį teismą. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Skundą žemėtvarkininkas bandė pagrįsti keliais argumentais, pavyzdžiui, jog teismas esą neteisingai nustatė šioje byloje reikalingus duomenis, kas ir kiek žemės valdė Pikuciškių kaime iki nacionalizacijos 1940 metais.
Be to, V.Nauso supratimu, teismas nepagrįstai pripažino jį nesąžiningu ir pritaikė restituciją. V.Nausas tikino, kad būdamas Buivydiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkas neturėjo teisės nagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo bylų ir atliko tik techninio pobūdžio funkcijas. Todėl jo funkcijos esą negalėjo turėti įtakos priimamiems sprendimams.V.Nausas teisėjus bandė įtikinti, kad būdamas Buivydiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininkas neturėjo teisės nagrinėti nuosavybės teisių atkūrimo bylų ir atliko tik techninio pobūdžio funkcijas.
Žemėtvarkininkas pateikė net tokį pasiteisinimą: neva 1997 m. dovanojimo sutartimi perleidus žemės sklypą faktiškai buvo sprendžiami privatūs santykiai – natūra grąžinta 10 000 Lt paskola, kurią jis suteikė J.Krasausko motinai.
Poniai Jadvygai mirus, sūnus J.Krasauskas paveldėjo ir jos kreditorinius įsipareigojimus.
Tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, todėl šis apelianto V.Nauso teiginys atmestas kaip nepagrįstas.
Dar gali skųstis Aukščiausiajam Teismui
Žemėtvarkininko skundą šį kovą išnagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), motyvuotai nutarė V.Nauso argumentus atmesti.
Kolegija iš skundo autoriaus V.Nauso į valstybės biudžetą priteisė 16,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Naująją nepalankią Apeliacinio teismo nutartį atsakovas dar turi teisę skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
