Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žolės degintojams ugniagesiai grasina baudomis

Dega žolė
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Dega žolė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Atšilus orams, šalyje vėl pradėta masiškai deginti pernykštę žolę ir tokių gaisrų kasdien sparčiai daugėja. Jeigu baigiantis kovui, kildavo dar tik po keletą žolės gaisrų, tai per praėjusią parą atvirose teritorijose jau kilo net 135 gaisrai, išdeginę beveik 250 hektarų plotų.

Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, pernai pirmasis tokių gaisrų protrūkis buvo per ilgąjį Kovo 11-osios savaitgalį, kai ugniagesiams teko gesinti daugiau kaip 200 žolės gaisrų, nuniokojusių apie 550 hektarų. Už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o skaudžiausia, kad tokiuose gaisruose beveik kasmet žūva ir žmonių.

Žolės gaisrai atneša didelių nuostolių ir pačioms šalies priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Jų gesinimui išleidžiama daug lėšų, sunaudojama daug degalų, išeikvojama daug fizinių jėgų, tuo labiau, kad per dieną kartais tenka vykti gesinti net ne dešimtis, o šimtus tokių gaisrų. Vieno gaisrinio automobilio išvažiavimas į gaisrą mokesčių mokėtojams vien tik degalams vidutiniškai kainuoja apie šimtą litų. O jeigu dega didelis plotas, gaisras gesinamas ilgesnį laiką, jo likvidavimui pasitelkiama daugiau pajėgų, išlaidos išauga keleriopai. Be to, išvykę gesinti degančių pievų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į didesnius gaisrus ar kitas nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

Siekdamas sumažinti gaisrų atvirose teritorijose skaičių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia akciją prieš žolės deginimą ir ragina Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnus imtis visų įmanomų prevencijos priemonių: suaktyvinti priešgaisrinį agitacinį darbą, informuoti visuomenę per žiniasklaidą ir tiesiogiai bendraujant su žmonėmis apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius, priminti atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą; sugriežtinti miškų ir durpynų priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu; administruojamoje teritorijoje organizuoti reidus, o jų metu nustatytiems priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taikyti administracinio poveikio priemones; atkreipti rajonų (miestų) savivaldybių dėmesį į pasirengimą sumažinti gaisro kilimo pavojų miškuose, durpynuose, kitose atvirose teritorijose.

Šiai akcijai departamentas priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms išplatino plakatus, įspėjančius apie žolės ir miškų gaisrus, kurie turėtų būti iškabinti mokyklose, parduotuvėse ir kitose žmonių susibūrimo vietose.

Tuo pačiu dar kartą primename ir įspėjame, kad už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 litų bauda, o pareigūnai – nuo 100 iki 2000 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Taip pat yra numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams už nesiėmimą priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje žolės gaisrą – bauda nuo 100 iki 600 litų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir atsargiai elgtis su ugnimi.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min