Sekite 15min Google
Atliekų ir aplinkos tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ vyriausiasis miškininkas Tomas Valiauskas sako, kad po gausių liūčių ir stipraus vėjo žmonės dažnai klaidingai mano, jog pavojus baigėsi.
„Jeigu gausiai lyja, dirvožemis prisigeria vandens, šaknys praranda atramą. Kartais medis iš karto nenuvirsta – jis gali stovėti dar kelias dienas ar net savaites, kol galiausiai išvirsta be jokio vėjo. Esame matę ne vieną tokį atvejį“, – pasakoja vyriausiasis miškininkas.
Pavojų gali kelti net visiškai žalias medis
Pasak specialisto, viena didžiausių klaidų – manyti, kad pavojingi tik nudžiūvę medžiai.
„Žalias medis dar nereiškia, kad jis saugus. Esame Belmonte apžiūrinėję medžius po lietaus. Vienas jų atrodė visiškai sveikas – žalias, augo lygioje vietoje, ne šlaite. Kol jį apžiūrinėjome, jis tiesiog išvirto. Nebuvo jokio vėjo. Paaiškėjo, kad lietus buvo išplovęs šaknis“, – prisimena T. Valiauskas.
Būtent todėl po stiprių liūčių ar audrų specialistai pataria atidžiau apžiūrėti savo kieme augančius medžius.
Į kokius požymius verta atkreipti dėmesį?
Pasak vyriausiojo miškininko, pirmiausia reikėtų įvertinti medžio viršūnę ir lają.
Jeigu viršūnė pradeda džiūti, lajoje atsiranda nudžiūvusių šakų arba medis remiasi į pastatą, delsti nevertėtų.
Dar vienas svarbus ženklas – dirvožemis aplink kamieną.
„Jeigu po audros viena žemės pusė prie kamieno tampa minkštesnė arba pakilusi, tai gali reikšti, kad šaknys jau pajudėjo. Medis praranda stabilumą, nors plika akimi to beveik nesimato“, – aiškina specialistas.
Apie prastėjančią medžio būklę gali signalizuoti ir ant kamieno augantys grybai, iš po lajos dygstančios gausios atžalos ar dvi stambios viršūnės, kurios ateityje gali skilti.
Lietus medį paverčia gerokai sunkesniu
Ne visi žino, kad po ilgalaikių liūčių medžio svoris smarkiai padidėja.
„Medis sugeria daug drėgmės, todėl jo masė gali padidėti maždaug 20–40 procentų. Dėl papildomo svorio didėja rizika, kad medis nulūš silpniausioje vietoje arba išvirs“, – sako T. Valiauskas.
Anot jo, ypač atidūs turėtų būti žmonės, kurių sklypuose medžiai auga šlaituose, arti pastatų, automobilių stovėjimo vietų ar elektros linijų.
Po audrų darbų padaugėja
Vyriausiasis miškininkas pasakoja, kad po stipresnių audrų avarinių medžių šalinimo darbų padaugėja kone iš karto. Dažniausiai tenka šalinti pavojingai pasvirusius, nulūžusius ar žmonėms grėsmę keliančius medžius.
„Ekonovus“ vyriausiasis miškininkas su kolegomis prižiūri Vilniaus miesto parkų teritorijas bei Pavilnių ir Valakupių girininkijas, todėl su audrų padariniais susiduria kone po kiekvieno stipresnio vėjo.
Pasak T. Valiausko, žmonės neretai stebisi, kodėl kartais šalinami iš pažiūros sveiki, žali ir stambūs medžiai. Tačiau jų būklę lemia ne tik tai, kas matoma iš išorės. Medžius silpnina grybinių ligų pažeistos šaknys, kamieno puvinys, įvairūs kenkėjai, dėl kurių medis praranda tvirtumą, nors jo laja dar atrodo vešli.
Tokiais atvejais specialistai pirmiausia ieško galimybių medį išsaugoti – jį geni, sutvirtina specialiomis jungtimis ar taiko kitas priežiūros priemones. Jeigu nustatoma, kad medis kelia realų pavojų žmonėms ar turtui, kartais vienintelė saugi išeitis yra jį pašalinti dar iki nelaimės.
Vis dėlto, jo teigimu, daugumos nelaimių būtų galima išvengti medžius įvertinus dar iki audros.
„Specialistas gali pastebėti dalykus, kurių įprastai žmogus nepamatys – įvertinti šaknų būklę, medžio augimo vietą, svorio centrą, vėjo kryptis, nustatyti, ar medžiui pakanka vietos ir maistinių medžiagų. Kartais užtenka profesionaliai nugenėti lają arba sutvirtinti kamieną specialiomis jungtimis ir medį galima išsaugoti“, – sako vyriausiasis miškininkas T. Valiauskas.
Jis primena, kad pučiant stipresniam nei 15 metrų per sekundę vėjui lankytis miške nerekomenduojama, o po audrų verta atidžiai įvertinti ne tik miškuose, bet ir savo kieme augančių medžių būklę.
„Dažniausiai žmonės kreipiasi jau tada, kai medis užgriūva šiltnamį, automobilį ar pastatą. Tačiau saugiausia ir pigiausia problemą pastebėti anksčiau, kol nelaimė dar neįvyko“, – pabrėžia miškininkas.
