Paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo prasidėjo gana žiemiškai: vidutinė paros oro temperatūra vėl tapo žemesnė už 0 °C ir bent trečdalyje Lietuvos susidarė laikina sniego danga.
Gruodis ir sausis, priešingai, labiau priminė vėlyvą rudenį, nei žiemą, o sausio mėnesio paskutinė savaitė jau labiau priminė kovo vidurį ar pabaigą. Kalbant detaliau, sausio mėnuo Lietuvoje buvo nuo 2 iki 5 °C šiltesnis už normą, o paskutinė savaitė – šiltesnė 6–7 °C Rytų Lietuvoje ir 2–5 °C Vakarų. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė mėnesio oro temperatūra buvo teigiama (+1,2 °C), žemiausia minimali per mėnesį tik -6,9 °C, o aukščiausia net – +7,6 °C. Pajūryje statistiniai duomenys labai panašūs: vidutinė temperatūra siekė +3,1 °C, minimali ir maksimali – atitinkamai -6,8 °C ir +8,6 °C. Šįmet sausį aukščiausia oro temperatūra buvo beveik +10 °C, tačiau iki mėnesio rekordo (+14,9 °C) dar trūko.
Kaip ten tuos matavimo duomenis beanalizuotume – svarbiausia yra priežastys. Dažnai girdime, kad pagrindinė priežastis yra klimato kaita, bet pats terminas mums nieko nesako. Paprastai klimato kaita veikia ir per pasikeitusią (anomalią) atmosferos cirkuliaciją. Praėjusį mėnesį zoninis (vakarų–rytų krypties arba nuo vandenyno link žemyno) oro srautas buvo labai sustiprėjęs virš Šiaurės, o ypač Rytų Europos. Tokia situacija buvo palanki jūrinių oro masių advekcijai į žemyno gilumą.
Paskutinę mėnesio savaitę be didelio masto oro pernašos labai pasitarnavo gilių ir labai intensyvių Atlanto ciklonų serija, pasiekusi Vakarų Europą. Pirmasis buvo „Eowyn“, uraganiniais vėjais smogęs Airijai ir Britanijai sausio 24 d. Sekantis buvo kiek silpnesnis „Herminia“, štorminių ir uraganinių vėjų zona „atakavęs“ pietvakarinę Britaniją, Bretanės sritį Prancūzijoje ir Lamanšo sąsiaurį. Paskutinis serijoje „Ivo“ labiausiai paveikė Biskajos įlankos pakrantes ir Pirėnų kalnus.
Tokie labai intensyvūs ciklonai funkcionuoja kaip gerai veikiantys oro siurbliai, perpumpuojantys orą nuo subtropinių Atlanto akvatorijų link aukštesnių platumų. Pasiekę Vakarų ir Vidurio Europą jie su nedideliais nuostoliais tokį šiltą orą geba „perkelti“ ir į Baltijos regioną.
Sniego danga šiuo metu Eurazijoje labai atsitraukusi į rytus ir pastovios sniego dangos Lietuvos platumoje visai nėra iki Kostromos, Žemutinio Naugardo dalyje ir Saratovo sričių Rusijoje, didesnėje Ukrainos dalyje, vakarinėje Kazachstano dalyje ir kitur.
Sniego danga Vidurio Rusijoje, Rytų Ukrainoje ir dalyje Baltijos valstybių per artimiausias savaites susidarys ir, matomai, išsilaikys ilgiau.
Remiantis kritulių ir oro temperatūros prognozėmis sniego danga Vidurio Rusijoje, Rytų Ukrainoje ir dalyje Baltijos valstybių per artimiausias savaites susidarys ir, matomai, išsilaikys ilgiau.
Jūrinis ledas Arkties baseine taip pat nesiekia normos. Šiuo metu jūrinio ledo plotas bent 0,5 mln. km2 mažesnis už rekordinę 2011–2012 metų žiemą, tačiau iki kovo vidurio, kai ledo dangos plotas būna pats didžiausias, situacija dar gali pasikeisti. Dabar anomaliai mažai ledo yra Botnijos įlankoje, šiaurinėje Barenco jūros, rytinėje Ochotsko jūros dalyse, Centrinėje Arktyje į šiaurę nuo Svalbardo salyno bei Labradoro jūroje.
Pastarosiomis dienomis gilūs Atlanto ciklonai keliauja šiauresnėmis trajektorijomis, negu prieš savaitę (nuo Islandijos per rytinę Grenlandiją link Svalbardo), todėl ir didžiausi pernešamos okeaninės šilumos kiekiai tenka aukštoms platumoms.
Rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje vyraus aukštesnio slėgio laukas, per kurį trečiadienį–penktadienį slinks neaktyvus ir silpnėjantis atmosferos frontas.
Oro temperatūra artimiausiomis dienomis bus labai panaši: nuo -1 – -5 °C naktimis iki -3 – +2 °C dienomis, beveik visomis dienomis truputį pasnigs, pajūryje numatomas lietus su sniegu.
Nuo penktadienio oro srautas ims keistis, sustiprės aukšto slėgio branduolys virš šiaurinės Rusijos ir virš didesnės Europos dalies įsivyraus rytinė oro pernaša. Stiprių šalčių nelaukiama, tačiau pragiedrėjus naktimis oro temperatūra kris iki -4 – -8 °C, dienomis 0 – -5 °C.
Ilgalaikių orų prognozių duomenys, kad šalčiausias Lietuvoje, kaip ir visoje Vidurio Europoje, bus antras vasario dešimtadienis, o šilčiausia – paskutinė vasario savaitė.
