Meteo.lt rašo, kad per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).
2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.
-
Europą užplūs karščiai – Londone laukiama +32 laipsnių
-
JK bus pasiektas karščiausios gegužės dienos rekordas
-
Europa kaista: „karščio kupolas“ sukelia rekordines gegužės temperatūras
-
JK pasiektas karščiausios gegužės dienos rekordas
-
Europą uždengė mirtinas karščio kupolas: skaičiuojamos pirmosios aukos
Taip pat, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.
Vasarą dalį Europos alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.
2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.
Europoje, dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.
Tuo pačiu metu, visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.
Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.
Tuo tarpu, teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.
Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti meteo.lt svetainėje.
