Dabar populiaru
Publikuota: 2017 liepos 10d. 17:22 , atnaujinta: 2017 liepos 11d. 12:45

Klimatologas Arūnas Bukantis siūlo pratintis prie orų permainų: Lietuvoje vis dažniau grumsis šiaurė ir pietūs

15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis
Luko Balandžio / 15min nuotr. / 15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis

Stabilų ir drėgną atlantinį klimatą Lietuvoje vis dažniau keičia iš šiaurės arba pietų ateinantys orai – tai Lietuvai reikš, kad orai bus permainingesni, dažnės stiprios vėtros ir perkūnijos ar karščio periodai, o dėl to kalčiausia šylanti Arktis, antradienį 15min studijoje aiškino klimatologas Arūnas Bukantis. Bet jis turi ir gerų žinių – klimato pokyčiai Lietuvai gali atnešti ir ekonominės naudos.

Ši vasara nėra kažkuo neįprastai vėsi ar lietinga – tiesiog ankstesnės vasaros buvo šiltesnės ir lietuviai prie jų įprato, 15min studijoje vertino Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.

„Tikrai gali susidaryti toks įspūdis žmonių galvose, galbūt dėl to, kad pastarųjų keliolikos metų vasaros buvo karštokos, ir kai jos viršijo vadinamąją daugiametę klimatinę normą netgi laipsniu ar dviem, visi džiaugėsi ir galvodavo, kad tai yra įprasta mūsų lietuviška vasara“, – paaiškina A.Bukantis.

Jis pažymėjo, kad 16–17 laipsnių siekusi birželio vidutinė temperatūra beveik atitiko daugiamečius vidurkius.

„Tačiau turėkime omenyje, kad buvo labai dideli temperatūros svyravimai – čia ir šalnos birželio pradžioje, ir gegužės mėnesį sniego iškrito“, – sako A.Bukantis.

Jis paaiškino, kad tokios anomalijos būdingos tuomet, kai Lietuvoje įsitvirtina šiauriniai arba pietiniai oro srautai ir išstumia atlantinius. Dėl to kildavo stiprios liūtys arba lietaus nebūdavo dešimtis dienų.

VIDEO: 15min studijoje – klimatologijos ekspertas Arūnas Bukantis: kokių orų permainų reikėtų tikėtis?

Toks birželis bus normalus

Klimatologas įsitikinęs, kad toks birželis, koks buvo šiemet, yra gana įprastas ir ateityje panašūs orų kontrastai taps Lietuvos klimato modeliu kitais dešimtmečiais.

„Visi skaičiavimai rodo, kad tokių procesų tikimybė auga jau dabar ir ateityje jie taip pat dažnės. Silpnėja vakarinė pernaša – drėgnų ir drungnų oro masių prietaka iš Atlanto, kuri čia turėtų vyrauti. Jos vietą dažniau užima vadinamieji meridianiniai procesai – kai tropinės oro masės veržiasi iš pietų toli į šiaurę ir netgi pasiekia Suomiją, arba šiaurinės oro masės iš Arkties atneša šalnas ir netgi sniego iškrinta“, – aiškina A.Bukantis.

Jis primena, kad anomalijos būdingos ne tik Lietuvai – būna, kad Skandinavijoje ar Britų salyne įsivyrauja 30–35 laipsnių karščiai, o pasninga – Ispanijoje ar Arabijos pusiasalyje.

„O esminė priežastis štai kur – labai pakilo temperatūra Arkties regione. Mes per šimtą metų priskaičiuojame, kad globali temperatūra pakilo apie vieną laipsnį, o Arkties regione – daugiau nei du laipsnius, Sibiro regione netgi 2–3 laipsnius. Toks šiaurinių platumų atšilimas sumažina temperatūros kontrastą tarp arktinių ir tropinių platumų ir, jei nėra to kontrasto, tuomet vakariniams oro srautams blogesnės sąlygos vystytis, jie silpnesni, ir jų vietą užima pietiniai arba šiauriniai“, – sako A.Bukantis.

Atitinkamai Lietuva tampa aikštele, kurioje šiaurės ir pietų oro masės grumiasi ir atneša staigias orų permainas.

Liūtis Vilniuje – reta, bet įprasta

Klimatologas paaiškina, kad birželio pabaigoje Vilnių nuplovusi liūtis nėra itin išskirtinė ir per 130 metų laikotarpį, kuomet duomenys renkami, tokių liūčių buvo pasitaikę dažnai.

„Stichinės liūties metu per trumpesnį nei 12 valandų laikotarpį iškrinta 50 mm kritulių, tą reikia suprasti kaip 50 litrų į kvadratinį metrą. Tai didžiulis kiekis vandens, jis aišku, sukelia daugybe negandų, ypač miestuose“, – sako A.Bukantis.

Kad iškristų tokia liūtis, „būtinai reikia drėgnos ir šiltos oro masės – jos galima sulaukti iš pietinių rajonų, kaip įprasta, jos atkeliauja nuo Viduržemio jūros“.

„Taip buvo ir šį kartą – įsiveržė tropinė šilta ir labai drėgna oro masė ir ji čia susidūrė su šaltesne virš Lietuvos. Tada ima vystytis labai aukšti debesys, kamuoliniai debesys pasiekia 10–12 km aukštį, jie absorbuoja didžiulius kiekius drėgmės. Iš pradžių jie būna vandens garų pavidalu, tuomet jie ima formuotis į lašelius ir viršutinėse debesų dalyse jau susidaro ledo kristalų. Kai jie užauga ir ima kristi, tuomet prapliumpa liūtis, gali būti ir kruša“, – aiškina profesorius.

Jis skaičiuoja, kad tokios liūtys paprastai iškrenta kartą per penkerius metus, o Žemaitijoje – kiek dažniau, kas 3–4 metus. Jis primena rekordą Sartuose, kur 1982 m. liepą per parą iškrito 250 mm kritulių.

„Tai susiję ir su dar vienu reiškiniu. Šylant klimatui atmosferoje daugėja drėgmės, nes šilta atmosfera gali absorbuoti ir išlaikyti didesnį drėgmės kiekį vandens garų pavidalu. Na ir tereikia palankių sąlygų, kad tie vandens garai susikondensuotų, ir prapliumpa gausios liūtys. Beje, jos tapo tokiu dažnu atveju jau ir kituose regionuose“, – sako klimatologijos ekspertas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis

O Palangoje nuplautą paplūdimį jis priskirtų „žmonių inžinerinei veiklai“ – Palangos tiltas ar molas keičia pakrantinių srovių cirkuliaciją, ir kartais sprendimai gali lemti, kad pajūrio ruožuose ima formuotis įlanka.

Žada stabilesnį orą likusią vasarą

„Dabartinė situacija, kuri buvo susiklosčiusi birželio mėnesį, negali tęstis be galo. Šitie vakarinio srauto deformacijų reiškiniai, atrodo, eina į pabaigą ir nusistovės jau intensyvesnė vakarinė pernaša, kuri bus tolygesnė“, – sako A.Bukantis ir pažymi, kad reikėtų tikėtis šiltesnių ir drėgnų orų – „nereikėtų tikėtis, kad 30 laipsnių karštis laikysis 10 dienų iš eilės“.

Jis vertina, kad lietinga vasara netgi naudingesnė Lietuvos ekonomikai – žmonės mažiau skundžiasi sveikata, sumažėja elektros energijos sąnaudos. Tiesa, karšti orai paprastai „sukelia didžiulę euforiją kurortams ir turizmo sektoriui, nors likusi Lietuva dažniausiai kenčia nuo sausrų“.

Jis patikina, kad 24 valandų prognozėmis galima pasikliauti 95 proc., o dviejų dienų – 90 proc., ilgesniu laikotarpiu prognozių tikslumas vis labiau krenta.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Arūnas Bukantis

„Mūsų Vidurio Europa – ji oro masių kryžkelėje. Daug lengviau meteorologams dirbti kur nors Sibire, kur kelis mėnesius nusistovi ciklonas ir keliasdešimt dienų galima tą pačią prognozę rašyti. Ar Afrikoje, kur keliasdešimt dienų neiškrinta nė lašo lietaus. O čia kiekviena diena neša siurprizus. Deja, mokslas dar negali išspręsti visų problemų“, – sako A.Bukantis.

Klimato kaita neišvengiamai paveiks kraštą

A.Bukantis pažymėjo, kad klimato pasikeitimas neišvengiamai paveiks ir gamtą, ir ekonomiką, ir netgi žmonių socialinį gyvenimą bei savijautą.

„Jei dabar pradėtume ieškoti kokios nors ūkio veiklos srities arba žmogaus veiklos srities, kuri nesusijusi su klimatu, tai, ko gero, ir nerastume. Iš pirmo žvilgsnio kartais atrodo, kad tiesioginio poveikio nėra, bet antrinis poveikis yra akivaizdus. Ir dar reikia nepamiršti, kad gyvename globaliame pasaulyje ir visa mūsų ekonomika yra globali. Ir tie klimato reiškiniai arba anomalijos, kurios yra kituose regionuose, gali irgi paveikti mūsų ekonominius rodiklius, eksportą, importą, kainas“, – sako klimatologas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Maudytis draudžiama
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Maudytis draudžiama

Tarp galimų problemų Lietuvai jis mini invazines gyvūnų ir augalų rūšis, kenkėjus, kurie naikina miškus. Jis mini, kad netgi maliarija ateityje gali tapti problema Pietų Europoje.

„Globaliu mastu yra lyginamos dvi situacijos. Viena, jei jokių priemonių žmogus nesiims ir tiesiog lauks, kaip tie klimato efektai pasireikš, tada iki XXI amžiaus pabaigos prognozuojamas minus 20 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto sumažėjimas. Jei būtų imamasi prisitaikymo priemonių ir jei būtų švelninamas poveikis klimatui, tada šituos nuostolius būtų galima sumažinti iki 5 proc.“, – teigia ekspertas.

Lietuvoje šiltesnis oras galbūt ir nepakenktų, sutinka A.Bukantis, mat jau dabar 2–3 laipsniais šiltesnės žiemos pareikalauja mažiau energijos šildymui, tiesa, daugiau energijos reikia vėdinimui vasarą.

„Neseniai buvo vertinamas visos Europos ir viso pasaulio ir turizmo ateities modelis – kaip klimato paveiks turizmo sektorių. Europos šalims, tokioms, kaip Skandinavija, Baltijos regionas, Lenkija, buvo įvardyta žvaigždžių ateitis. Šiltesnių vasarų fonas kels vandens temperatūrą, oro temperatūrą, pailgės turizmo ir kurortinis sezonas. Tačiau vėlgi, vystosi dumbliai jūroje, skverbiasi invazinės rūšys, kurios nėra pageidautinos“, – vardija A.Bukantis.

Žemės ūkiui, pasak jo, gali pakenkti tai, jog daugiau kritulių iškris žiemą, o mažiau vasarą – vėlyvųjų kultūrų auginimas gali nukentėti.

„O be to, ekstremalumas stiprių vėjų, štormų, škvalų, perkūnijos – tokių atvejų skaičius, deja, didės“, – įspėja A.Bukantis.

Atostogos – kalnuose

A.Bukantis vertina, kad klimato kaita gali perbraižyti pasaulio turizmo žemėlapį ir ateityje Italijoje ar kituose pietiniuose kurortuose gali būti per karšta. Ateityje atostogoms gali būti palankiausi regionai, esantys kalnuose, maždaug vieno kilometro aukštyje.

„Tai būtų regionai arčiau kalnų. Manoma, kad komfortiškiausias poilsiavimo kompleksas būtų maždaug kilometro aukštyje, tik klausimas, kaip tuomet tą jūrą pasiekti. Tad reikės rinktis, arba prie jūros poilsiauti ir kentėti 30–40 laipsnių karštį, arba kiek aukščiau į kalnus palypėti“, – svarsto A.Bukantis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Artūras Bukantis
Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – klimatologas Artūras Bukantis

Niūri ateitis piešiama žiemos kurortams, kadangi plonės ir trumpiau laikysis sniego danga Alpėse, Karpatuose ir Sudetuose.

„Gana daug pavojingų reiškinių ir ateityje jų daugės. Europiečiai, manoma, su malonumu važiuos į Baltijos šalis poilsiui“, – perspektyvą piešia A.Bukantis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min