Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedra paskelbė naujausią docento Gintauto Stankūnavičiaus pasaulio orų apžvalgą ir prognozes. Daug dėmesio skiriama mūsų šaliai: nuo fiksuotų temperatūros rekordų iki prognozių apie šylant gresiančius potvynius.
Daug kam kyla klausimas, ar bus potvynis ir, jeigu jis vis tik bus, tai kada jis prasidės.
Šiandien paskutinė kalendorinės žiemos ir vasario mėnesio diena. Taip pat ji bus, greičiausiai, ir šilčiausia per šią žiemą – lyg kaip koks žiemos pabaigimo akordas, pastebima docento Gintauto Stankūnavičiaus apžvalgoje.
Bet apie tokio staigaus atšilimo po šalto laikotarpio priežastis ir tolesnę kalendorinio pavasario orų raidą šiek tiek vėliau. Dabar daug kam kyla klausimas, ar bus potvynis ir, jeigu jis vis tik bus, tai kada jis prasidės ir koks bus jo intensyvumas.
Vien hidrologiniu požiūriu – upės pilnai užšalo esant žymiai aukštesniam vandens lygiui, dabar, panašu, žiemos nuosėkio laikas, išskyrus kai kuriuos ruožus Nemune, Minijoje ir kitose upėse, kur dėl upės vagos charakteristikų ledai mėgina formuoti sangrūdas ar kažkas ima stipriau reguliuoti nuotėkį aukštupio pusėje (Nemunas tarp Gardino ir Druskininkų).
Dideliam (nebūtinai rekordiniam) potvyniui vien storos sniego dangos nepakanka. Šiuo metu ji kinta nuo kelių centimetrų prie Sūduvos aukštumų iki daugiau, nei pusė metro Žemaičių kalnagūbryje, 30–40 cm šalies šiaurinėje ir vakarinėje dalyse ir 40–50 cm šiaurės rytuose ir Švenčionių aukštumoje.
Dar turi būti pakankamas įšalo gylis, kuris storiausias, matyt, ten, kur ploniausia buvo sniego danga per šalčius (Suvalkija), didelės vandens atsargos sniege, ilgesnis teigiamos vidutinės paros oro temperatūros laikotarpis su didesniu, nei įprastai skystų kritulių (lietaus) kiekiu. Tai yra turėtų būti spartus sniego dangos tirpimas su labai nežymia tirpsmo vandens infiltracija į dirvožemį.
Vidutinės trukmės orų prognozės rodo, kad artimiausią savaitę kiek nors žymesnių kritulių Lietuvoje neprognozuojama. Nors vidutinė paros oro temperatūra bus artima 0 °C ar kiek aukštesnė, tačiau orai bus labai būdingi kovo pradžiai: naktį ir ryte nedidelis šaltukas, dieną ir pavakare oro temperatūra kils iki kelių laipsnių (+2 – +5 °C, vietomis iki +7 °C).
Todėl stipresnio tirpimo galėtume tikėtis tik šį savaitgalį, kai virš Lietuvos slinks šilta oro masė, po to tirpimo tempai labai sulėtės, upių ištisinio ledo dangoje formuosi išplovos, ledo danga plonės. Taigi, taikant tokį scenarijų potvynis galėtų prasidėti ir kitą savaitę (nors mažai tikėtina), bet tikrai nerekordinis ir neaukštas, išskyrus specifinius upių ruožus (staigūs posūkiai, siaura vaga su aukštais krantais), kur ledui grūstis sąlygos yra palankesnės.
Grįžtam prie vasario mėnesio orų charakteristikos. Kaip jau buvo kai kurių vietinių ir užsienio specialistų minėta, ekstremalus šaltis ir ilgas šaltas laikotarpis šį vasarį buvo susijęs su poliarinio (stratosferinio) sūkurio susilpnėjimu: susiskaidymu į mažesnius sūkurius, perdislokacija nuo poliarinių rajonų (65–90° š. pl.) link Eurazijos ir Šiaurės Amerikos sausumos rajonų.
Šis poliarinis sūkurys veikia kaip besisukantis aukštais kraštais indas pripildytas šalto ir sauso oro. Kai jis būna normalioje pozicijoje, šie „indo kraštai“ neleidžia šaltam orui ištekėti iš poliarinių rajonų į vidutines platumas. Kai jis silpnas ar pasislinkęs į žemesnes platumas – tas šaltas oras ilgam gali atnešti nebūdingą toms platumoms šaltį.
Kelios šiltos dienos vidutinės mėnesio oro temperatūros labai nepakeis. Šiuo metu (pagal 27 dienos duomenis) vidutinė mėnesio temperatūra yra 4–5,5 °C žemesnė už normą.
Stipri šalčio anomalija susidarė ne tik mūsų regione, bet visoje šiaurinėje ir rytinėje Europoje. Priešingai, dėl Atlanto ciklonų trajektorijų poslinkio žymiai šilčiau nei įprasta (1,5–3 °C) buvo Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Vidurio Europoje piečiau Karpatų ir Balkanuose.
Stipriausias šaltis (speigas) Lietuvoje buvo fiksuotas pirmomis vasario dienomis (didesnėje šalies dalyje) ir mėnesio viduryje – keliose stotyse.
Žemiausia šio mėnesio oro temperatūra vietomis krito žemiau -34 °C.
Žemiausia šio mėnesio oro temperatūra vietomis krito žemiau -34 °C, todėl nenuostabu, kad medijose pasirodė abejonių (ar nuomonių), kad, galbūt klimato kaita (globalus atšilimas) nevyksta. Turėčiau nuraminti, klimato kaita vyksta ir, tikriausiai, jeigu ne klimato kaita – būtume fiksavę absoliučius šalčio rekordus, panašius, kaip 1956 m. vasario mėnesį.
Saksonijoje jau apie +20
Dabar apie šiandienos šilumą. Šį labai šiltą (lyginant su visu vasario mėnesiu) orą nuo subtropinių Atlanto akvatorijų „išjudino“ keli gilūs Atlanto ciklonai. Pasikeitus didelio masto atmosferos srautų struktūrai pagaliau šiluma pajudėjo iš Pietvakarių Europos (26 d.) link Vidurio Europos ir Baltijos regiono.
Vakar neįprastai aukšta oro temperatūra buvo fiksuota Aukštutinėje Saksonijoje (+19 – +21 °C), tačiau slenkant toliau į šiaurės rytus šiluma po truputį išsikvepia ir šiandien (28 d.) po pietų šilčiausia turėtų būti pietinėje Lietuvos dalyje (+6 – +10 °), o šiaurinėje dalyje kiek vėsiau (+3 – +7 °C).
Rytoj praeinant atmosferos frontui šilčiausia oro masės dalis bus išstumta iš mūsų teritorijos, bet dieną dar turėtų sušilti iki +3 – +8 °C, tačiau silpstantis frontas, panašu, kad kritulių neatneš.
Kalbant apie tolimesnes orų prognozes vėl norisi prisiminti vasario šalčius, kai orų prognozės (skaitmeninės) pagal prognozuojamas charakteristikas dažniau keitėsi negu patys orai. Tai lėmė silpna oro pernaša aukštesniuose sluoksniuose ir orų kaitą, kaip vasarą labiau veikė ne oro masių advekcija, o spinduliuotės (ilgabangės ir trumpabangės) sąveika su debesų danga, paklotiniu paviršiumi ir kt.
Kovas – vėsesnis arba „artimas normai“
Šiuo metu oro pernaša yra stipresnė, bet kitos savaitės pabaigoje, tikėtina, kad vėl susilpnės, todėl orų prognozės ilgesnės nei už 4–5 paras į priekį gaunamos iš skirtingų prognozavimo centrų nesutaps.
Pavyzdžiui, pagal Vokietijos orų tarnybos (DWD) bei Europos vidutinės trukmės prognozių centro (ECMWF) sudarytas determinuotas orų prognozes kitos savaitės pabaigoje orai vėl turėtų atšalti, naktimis net iki -8 – -10 °C. Tačiau remiantis JAV prognozavimo sistema GFS orai tuo pat metu bus panašūs į savaitės pradžios, t.y. nedidelis šaltis naktį, ir nedidelė šiluma dieną.
Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad kovo mėnuo mūsų regione bus kiek vėsesnis ir, vietomis, (Baltijos regiono pietvakariuose) artimas normai. Kritulių prognozuojama mažiau už normą.
