Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Klimatologas Arūnas Bukantis: sausio pradžia bus šilta, atšals tik mėnesio pabaigoje

Žiema
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Žiema
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

Šiemet sausis Lietuvoje bus šiltesnis nei įprasta, o didesnio orų atšalimo sulauksime tik mėnesio pabaigoje, prognozuoja klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis. Remdamasis ankstesniais metais jis teigia, kad ir šiuometinė vasara pateiks staigmenų.

– Gruodis buvo šaltas, sniegingas, metų pradžia – šiltoka. Koks bus sausis, ką galima prognozuoti?

– Ilgalaikės prognozės – pats sunkiausias uždavinys meteorologams. Deja, reikia pasakyti, kad šis uždavinys dar neišspręstas – patikimų metodų, kuriais būtų galima nustatyti ateinančių kelių mėnesių orus ir tiksliai numatyti, kokios ir kokioje vietoje anomalijos įvyks, dar nėra. Bet tokie preliminarūs, eksperimentiniai moksliniai prognostiniai skaičiavimai atliekami. Jais remiantis, galima šį tą pasakyti.

Pirmosios trys sausio savaitės klimatinę temperatūros normą viršys net keliais laipsniais. Numatoma nuliui artima temperatūra ar net 1–2 laipsniai virš nulio. Paskutinę savaitę jau turėtų atšalti.

Lietuvoje ilgalaikės orų prognozės dažniausiai sudaromos remiantis  Europos vidutinės trukmės prognozių centro duomenimis. Pagal šio centro pateiktą prognozę, galima teigti, kad sausis turėtų būti visai šiltas. Pirmosios trys jo savaitės klimatinę temperatūros normą viršys net keliais laipsniais. Numatoma nuliui artima temperatūra ar net 1–2 laipsniai virš nulio. Paskutinę savaitę jau turėtų atšalti.

O apie vasarį, deja, nieko negaliu pasakyti, nes tokių prognozių praktiškai ir nėra.

– Jeigu prisimintume pernai metų žiemą, tik antroje sausio pusėje smarkiai atšalo. Klimatologai tokių dalykų neprognozavo. Pagal kokius klimatologinius požymius galite prognozuoti, kad šiemet sausis bus pošiltis?

– Požymių yra įvairių. Pirmiausia, labai aktyvi ciklogenezė, ciklonų susidarymas Šiaurės Atlante. Kaip tik dabar ši pernaša iš vakarų ir vyrauja visoje Šiaurės Europoje. Ji užgriebia ir visą Baltijos regioną, ši šiluma keliauja net iki Uralo.

Ji susijusi su gana aukštomis temperatūromis, vyraujančiomis visoje šiaurinėje Atlanto dalyje. Ši šiluma plūsta net link Grenlandijos, temperatūros viršijamos ir ten. Gana aukšta temperatūra yra ir į rytus nuo Skandinavijos, keliaujant link Naujosios Žemės. Ten net nesusidariusi ledo danga, kuri vėluoja jau daugiau kaip mėnesį.

Tokių požymių, kad ir atmosferoje, ir vandenyne labai ryškios anomalijos, gausu visame Žemės rutulyje. Štai čia ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sunku numatyti ilgalaikius orus ir sudaryti ilgalaikes prognozes, nes visame pasaulyje labai išaugęs orų anomalumas, ekstremalumas, o ypač – Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose. Labai staigūs atšilimai (vieną tokių turėjome prieš pat Kalėdas, kai praktiškai per parą temperatūra pakito 15 laipsnių), tokie pokyčiai kol kas negali būti numatyti, jei jie yra toliau nei 3 ar 5 savaitės.

– Teko kalbinti pašnekovą, kuris į Lietuvą dirbti atvyko iš Didžiosios Britanijos. Jis teigė esą girdėjęs, kad Lietuvoje vasarį bus ir 30 laipsnių šalčio. Ką galėtumėte pasakyti apie tokias prognozes?

– Tokia prognozė sudaryta pagal 2012 metų analogiją, kadangi tų metų vasaris tikrai buvo labai šaltas. Kai kuriomis dienomis temperatūra buvo nukritusi žemiau 20 laipsnių šalčio. Tokia šalta žiema Europoje jau buvo antroji. Matyt, europiečiai ir jūsų minėtas meteorologas galvoja, kad ir ateityje Europoje gali būti dažnos šaltos žiemos.

Galima taip pat daryti prielaidą, kad vasara bus kupina siurprizų.

Čia toks paradoksalus reiškinys, kadangi apskritai klimatas šyla, ir ypač – Arkties regione. Būtent Arkties regione pakilusi temperatūra lemia anomalią cirkuliaciją Europoje. Tas šaltis iš Arkties regiono žiemą plūsta į Europą, ypatingai – į Vakarų, Vidurio Europą. Kadangi ledų danga šią vasarą buvo rekordiškai maža, temperatūra ten ir dabar 5–6 laipsniais aukštesnė už daugiametį vidurkį, matyt, tuo remiantis daroma prielaida, kad ir šių metų pradžioje gali būti tokių šalčio įsiveržimų iš Arkties.

Tačiau tai tik prielaida, galimybė. Mes visada esame ir būsime arti Arkties regiono, ir oro masių įsiveržimas iš tos srities visada yra tikėtinas.

– Gal galima keletą žodžių išgirsti apie būsimą pavasarį ir vasarą?

– Paskutiniai vasaros sezonai – praėjusių metų ir ankstesnis – buvo kupini anomalių, pavojingų, net griaunančią jėgą turinčių reiškinių. Prisiminus praėjusią vasarą, būtų galima akcentuoti kelis ypatingai svarbius reiškinius. Lietuvoje užfiksuoti net keturi viesulai. Tai tie patys tornadai, kurie būna Amerikoje, tik Lietuvoje jie gerokai mažesni. Paskutinysis praūžė gana vėlai – jis rugsėjo 7-ąją užfiksuotas Biržų rajone. Tai labai neįprastas dalykas rudenį, kuris iki šiol niekada nebuvo užregistruotas.  Be to, buvo keli škvalo atvejai, kada nuniokoti ir pajūrio, ir Rytų Lietuvos miestai. Apskritai patys 2012 metai prasidėjo galinga audra, kilusia, berods, sausio 5-ąją. Ir vėliau pasitaikė vienas kitas vėjo greičio sustiprėjimas daugiau nei 20 metrų per sekundę.

Remiantis tokia jau susiklosčiusia tradicija, galima taip pat daryti prielaidą, kad vasara bus kupina siurprizų. Prie jų dar galima pridėti dabar labai dažnas karščio bangas. Net ir praėjusią vasarą, kuri, atrodytų, buvo tik drungna, buvo kelios karščio bangos, kai temperatūra pakilo virš 30 laipsnių. Tai susiję su atogrąžų oro masių įsiveržimu. Šis kontrastas – Arkties ir atogrąžų tropinės masės – ir sukelia tokią anomalią orų kaitą mūsų regione ir Lietuvoje. 

LRT radijo laida „Ryto garsai“

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Arūnas Bukantis
Parašykite atsiliepimą apie 15min