Vidutinė vasario 1–16 d. laikotarpio oro temperatūra Vilniuje siekė -9,5 °C, o Klaipėdoje -9,1 °C (anomalijos, atitinkamai, buvo net -5,9 ir -7,8 laipsnio). Per praėjusią mėnesio dalį Vilniuje buvo 13, o Klaipėdoje – visos 16 dienų šaltesnės už 1991–2020 m. laikotarpio vidurkį. Vidutiniškai šilčiausios Lietuvoje pasitaikė vasario 6–7 ir 12–13 d., o šalčiausios buvo vasario 1–4, 9–10 ir 15–16 dienos.
Kalbant apie kritulius, pirmoji mėnesio pusė buvo sausesnė nei įprastai. Šiuo metu (per 16 praėjusių dienų) šalyje pasiekta apie 40 proc. mėnesio normos (apie 17 mm). Vis dėlto, kritulių kiekio skirtumas tarp skirtingų Lietuvos vietovių siekia iki 4 kartų. Tarp Vilniaus ir Klaipėdos skirtumas minimalus: Vilniuje (Trakų Vokėje) iškrito 10,7 mm (25 proc. vasario mėn. normos), o Klaipėdoje buvo išmatuota 13,5 mm (30 proc. normos). Viso vasario mėn. kritulių kiekio norma sostinėje siekia 42 mm, o uostamiestyje – 45 mm.
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, likusios mėnesio dalies temperatūra bus žemesnė, o kritulių kiekis – truputį didesnis.
Saulės spindėjimo trukmės reikšmė Lietuvoje šiuo metu yra didesnė nei pusės mėnesio daugiametė reikšmė, išmatuota 96 proc. vasario mėnesio įprasto vidurkio (t. y. beveik pasiekta vasario norma). Vilniuje pasiekta 110 proc., o Klaipėdoje – 84 proc. normos. Tokios saulėtumo reikšmės buvo pasiektos dėl vyravusių labai šaltų ir sausų oro masių.
-
Žiema nesitraukia: savaitės pradžioje – iki 26 laipsnių šalčio
-
Lietuvoje – beveik 30 laipsnių speigas: iki rekordo pritrūko vos pusės laipsnio
-
Naujausia informacija: naktį speigas užfiksuotas dviejose meteorologijos stotyse, naujas šalčio rekordas
-
Lietuvoje – vėl speigas: kada vaikai gali neiti į mokyklą?
Remiantis dabartiniais skaičiavimais, likusios mėnesio dalies temperatūra bus žemesnė, o kritulių kiekis – truputį didesnis nei vidutiniškai (1991–2020 m. laikotarpiu).
