15min be reklamos
2023 01 19, 09:48

Sinoptikai paskaičiavo, kada Lietuvoje didžiausia tikimybė būti nutrenktam žaibo

Lietuvoje per metus užfiksuota kiek daugiau nei 71 tūkst. žaibų išlydžių. Kaip įprasta, didžioji dalis išlydžių fiksuota tarp debesų, o į žemę trenkė tik kas ketvirtas žaibas. Laiko atžvilgiu, dažniausiai perkūnavo popietės ir vakaro valandomis, o pati didžiausia teorinė tikimybė būti nutrenktam žaibo fiksuota lygiai 18:20 val., skelbia Lietuvos hidrometeorolgijos tarnyba.
Audra Vilniaus mieste
Audra Vilniaus mieste / Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr.

Susumavus 2022 m. metų duomenis, nustatyta, kad didžiausias žaibo iškrovų tankis stebėtas Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse, kur vidutiniškai kiekvienam kvadratiniam kilometrui teko po 2 žaibų išlydžius, tačiau kai kuriose minėtų savivaldybių dalyse žaibų tankis siekė iki 4 išlydžių/km2. Tuo tarpu, mažiausiai žaibavo Biržų, Kretingos, Kelmės ir Mažeikių rajonų savivaldybėse.

Žemėlapyje pateikiamas apytikslis žaibų išlydžių tankis kvadratiniame kilometre. Raudonais ir violetiniais atspalviais pažymėtos intensyviausių perkūnijų vietos.

Didžiausias žaibo iškrovų tankis stebėtas Kėdainių, Kalvarijos, Kaišiadorių ir Ukmergės rajonų savivaldybėse.

Didžiausias žaibų kiekis (per parą) Lietuvoje buvo birželio 10 d., kuomet per šalį slinko nedidelės apimties, bet labai intensyvios audros nešusios smarkias liūtis ir labai stambią krušą. Tuomet užfiksuota beveik 13 tūkst. išlydžių. Įdomu tai, jog pernai palyginti nemažai perkūnijų pasitaikė žiemos mėnesiais, ypač vasarį, kai fiksuoti net 178 žaibų išlydžiai (2021 m. per visus 3 žiemos mėnesius jų buvo tik 6). 2022 m. vasarį per Lietuvą slinko gilūs ciklonai, kurie nulėmė ne tik minėtas perkūnijas, bet kartais sukeldavo net ir uraganinio stiprumo vėjo gūsius.

Palyginimui, 2021 m. žaibų išlydžių buvo net 123 tūkst. (73 proc. daugiau). Perkūnija ir ją lydintys vėjai, stambi kruša bei liūtys yra vieni iš pavojingiausių meteorologinių reiškinių, kasmet atnešantys nemažai nuostolių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje nuo 2012 m. veikia žaibų aptikimo sistema (ŽAS) fiksuojanti atmosferos elektrinių iškrovų laiką, vietą ir stiprumą. Žaibų detektoriai, esantys Biržų, Šilutės, Varėnos ir Raseinių meteorologijos stotyse ~350 km spinduliu aptinka daugiau kaip 90 proc. visų žaibų išlydžių. Taigi, ŽAS kartu su meteorologiniais radiolokatoriais yra nepamainomas įrankis pavojingoms audroms sekti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min