Sekite 15min Google
„Paprastai orai bent jau rugpjūčio pirmoje pusėje būna gerokai šiltesni už gegužės vidurio orus. Tai lemia jau ne dienos trukmė, o gerai įšilęs paviršinis dirvožemio sluoksnis, paviršiniai vandenys bei aplinkinės jūros, vietinės oro masės, kurios yra labiau praturtintos vandens garais bei įvairiomis priemaišomis ir „atneštinės“ šiltesnės oro masės, atkeliaujančios nuo labiau įšilusių sausumos dalių ar jūrinių akvatorijų.
Apie visą šią vasarą spręsti dar anksti, nes retai kada visi vasaros mėnesiai tam tikrame regione būna panašūs pagal termines ir drėkinimo sąlygas. Išimtis sudaro gal tik musoninio klimato rajonai, tačiau ir ten dėl musono intensyvumą veikiančių veiksnių nepastovumo būna didesni ar mažesni skirtumai.
Nors birželis tiek Baltijos regione, tiek Lietuvoje buvo prognozuojamas (ilgalaikių prognozių metodai) vėsesnis, bet LHMT duomenimis buvo vidutiniškai net 1,8 °C šiltesnis už daugiametį. Ir tam įtakos turėjo karščio banga, kuri Lietuvą pasiekė trečio birželio dešimtadienio viduryje. Liepa gi, greičiausiai (šiandien dar nėra galutinių duomenų), bus artima normai, nes mėnesio pradžia buvo vėsesnė, vidurys – apie normą, o pabaiga – šiltesnė.
Bet ir tokį „normalų“ mėnesį buvo keletas karštų dienų mėnesio pradžioje, viduryje, na ir šiandien, pabaigoje. Šie trumpalaikiai liepos karščiai – tai atgarsis stiprių karščio bangų, kurių šį sezoną Pietvakarių, vietomis, Vakarų ir Vidurio Europa priskaičiuoja jau keturias. Ilgai trunkantis stiprus karštis (vidutinė paros maksimali oro temperatūra > 32 °C, o momentinė maksimali oro temperatūra > 37 °C) bei tropinės naktys (minimali paros oro temperatūra ≥ 20 °C) ne tik sukėlė intensyvias sausras, bet ir miškų bei krūmynų gaisrus, kurių mastas ir intensyvumas didžiausias per paskutinius 70–80 metų“, – apie pastaruosius vasaros mėnesius rašo sinoptikas.
Pasak jo, dar prasčiau su vandens ištekliais didžiausiose Europos (išskyrus Rytų Europą) upėse bei dalyje ežerų. Stipriausiai nukentėjo Dunojaus, Reino, Garonos ir kitų upių baseinai. O kai kuriose upėse, pavyzdžiui Tisoje, kuri drenuoja Vengrijos, Rumunijos, Serbijos ir Ukrainos teritorijas, šįmet registruojami absoliutūs vandens lygio minimumai, turbūt, nuo hidrologinių stebėjimų pradžios.
Kokių orų laukti rugpjūtį?
Pasak sinoptiko, karšti orai iš Lietuvos greitai (šeštadienį) pasitrauks dėl pasikeitusių atmosferos cirkuliacijos sąlygų, tačiau labai šilta ir sausa oro masė išliks netoliese – virš Vidurio ir Pietvakarių Europos.
„Kitas tropinės kilmės oro masės prasibrovimo į Baltijos šalis mėginimas prognozuojamas ateinantį antradienį–trečiadienį. Tiesa, Lietuva kitą savaitę išliks didelių hidroterminių gradientų zonoje, todėl staigūs orų pokyčiai ir nepastovios orų prognozės (greitai besikeičiančios) turėtų išlikti visą savaitę.
Be to, tokios sąlygos lemia didelius teritorinius orų ir oro temperatūros kontrastus. Jeigu oficialias orų prognozes būtų galima suskirstyti į du scenarijus, tai vienas būtent atitiktų šias aukščiau minėtas sąlygas, kai šalies pietuose ir pietryčiuose vyrautų šilti ar netgi karšti orai beveik visą savaitę, o vakaruose ir šiaurės vakaruose – vėsūs. Kitas scenarijus kitos savaitės pradžioje būtų panašus į pirmąjį – šilta ir, daugiausia, sausa, o antroje savaitės pusėje ir kitą savaitgalį – vėsu ir drėgna“, – rašo doc. Gintautas Stankūnavičius.
„Kaip minėta, šiomis dienomis pradinės sąlygos skaitmeniniam orų prognozavimui nėra pakankamai pastovios, todėl ir ilgesnės trukmės prognozės nėra labai patikimos. O trumpesnės trukmės prognozės informuoja apie staigią orų kaitą rytoj, šeštadienį.
Per Lietuvą lėtai keliaus šaltas banguotas atmosferos frontas. Pats frontas, kaip matyti jau šiandien, nėra vienalytis, todėl nebus vieningos kritulių (daugiausia liūtinių) zonos. Numatomos skirtingos įvairaus intensyvumo jo atkarpos“, – rašo sinoptikas.
Pasak jo, frontas iki sekmadienio ryto turėtų praslinkti per visą Lietuvos teritoriją, tačiau prognozuojami dideli konvekcinės energijos kiekiai (CAPE > 2000 J/ kg) fronto zonoje, ypač popietinėmis ir vakarinėmis valandomis gali inicijuoti krušos, stiprios perkūnijos ar net (labai mažai tikėtina) viesulo reiškinius. Taip pat ir paros kritulių kiekis, priklausomai nuo konvekcijos intensyvumo gali svyruoti nuo 0,5 iki 40 mm. Tokius mažo masto, bet intensyvius reiškinius sunku tiksliai prognozuoti, tačiau, matyt, tikslesnė oficiali prognozė, pasak jo, bus paskelbta rytoj rytą.
„Rugpjūtis ne tik paskutinis vasaros mėnuo, bet ir daugeliui atostogų metas, todėl domimasi, kokie gi orai vyraus Lietuvoje, ar kitoje atostogų šalyje. Ilgalaikių prognozių duomenimis orų tendencijos pirmoje mėnesio pusėje išliks panašios, kaip ir liepą: šilčiau ir sausiau (prognozuojama dar bent viena karščio banga) nei įprastai bus Vidurio ir Pietvakarių Europoje (Pietų Europoje klimatiškai tai bene sausiausias metų laikotarpis), o vėsiau – Šiaurės ir Rytų Europoje. Antra mėnesio pusė turėtų būti šiltesnė už normą Baltijos regione ir Rytų Europoje“, – prognozuoja sinoptikas.