Išskirtinis dėmesys jaunimui
Balandžio 29 d. Vilniuje startavę jaunimo metai spėjo apkeliauti didžiąją dalį Lietuvos. 2022-aisiais Jaunimo reikalų agentūra (JRA) suorganizavo net devynis keliaujančius jaunimo metų ciklo renginius Jonavoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Naujojoje Akmenėje, Visagine, Alytuje, Telšiuose ir Tauragėje. Juose jaunuoliai galėjo susitikti ir pabendrauti su nevyriausybinių organizacijų, verslo, politikos lyderiais, ES ir vietos institucijų atstovais. Per metus skirtingais informaciniais kanalais pavyko pasiekti net 830 tūkst. žmonių auditoriją.
„Iki šiol jaunimo metai Lietuvoje buvo minimi tik vieną kartą, dar 2000-aisiais. Tačiau nuo to laiko stipriai pasikeitė mus supantis pasaulis ir užaugo nauja, aktyvi ir smalsi jaunimo karta. Tiesa, pastaraisiais metais mus ištikusios krizės nepašykštėjo naujų ekonominių ir socialinių iššūkių savarankišką gyvenimą pradedantiems ir įsitvirtinti siekiantiems jauniems žmonėms. Todėl pagrindinis jaunimo metų tikslas buvo didinti jaunuolių įgalinimą.
Stengėmės, kad šiemet nuošalyje nebūtų palikti net ir tie jauni žmonės, kuriuos pasiekti ir informuoti iki šiol sekėsi sunkiau. Džiaugiamės, kad aplankėme didžiąją dalį Lietuvos apskričių, kur draugėn suvedėme jaunimą, jaunimo organizacijas ir visus tuos, kuriems rūpi šalies jaunuoliai“, – teigia JRA direktorius Jonas Laniauskas.
Lietuvos ir Europos jaunimo metai buvo ne vienintelės progos, kvietusios jaunuolius švęsti 2022-uosius. Šiais metais jaunimas minėjo dar dvi svarbias sukaktis – rugsėjį visą savaitę vykusį Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) 30-ąjį gimtadienį ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos 50-metį. Šios organizacijos įnešė išskirtinį istorinį indėlį atstovaudamos ir vienydamos jaunimą Lietuvoje ir visame pasaulyje.
„Jaunimo metų ir kitų iniciatyvų, orientuotų į jauno žmogaus interesus, svarba atsiskleidžia į dienos šviesą iškeliant tai, kas metų metus buvo pamiršta, apaugo stereotipais ir turi būti keičiama iš pagrindų. Atsigręžti į jaunimo interesus ir kalbėti jiems rūpimomis temomis svarbu visada ir nors vienas pasisakymas, renginys ar viena iniciatyva pasaulio neišgelbės, tai gali žymėti reikšmingų pokyčių startą. Uždarant jaunimo metus norisi tikėti, jog jų paklotas pamatas bus dar didesnių proveržių pradžia“, – sako LiJOT prezidentas Domantas Katelė.
Ką per metus pavyko nuveikti?
Jaunimo metai nepašykštėjo pilietinį aktyvumą skatinančių veiklų. Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Joniškyje, Pasvalyje ir Vilniaus rajone buvo surengtos ES gerųjų patirčių dirbtuvės. Jų dalyviai sulaukė naudingos informacijos apie tai, kaip parengti ir įgyvendinti jaunimui dar daugiau galimybių atveriančius projektus. Be to, įvairiuose miestuose bei miesteliuose vyko jaunimui ir su juo dirbantiems specialistams skirti karjeros ugdymo užsiėmimai. Pavyzdžiui, šią vasarą vien Klaipėdos rajone nepilnamečių įdarbinimo programos dėka pavyko įdarbinti 53 jaunuolius 23 įmonėse.
2022 m. jau šeštąjį kartą buvo surengta mokslinė-praktinė jaunimo tyrėjų konferencija „Jaunimo metai Lietuvoje: matomas – nematomas jaunimas“ sukvietusi mokslininkus, jaunimo politikos formuotojus ir su jaunimu dirbančius praktikus aptarti jaunimo ateities perspektyvas. Sostinė jaunimo metus užbaigė Vilniaus jaunimo politikos konferencija, pakvietusia jaunimą ruoštis švęsti Vilniaus 700 jubiliejų. Šalies jaunuoliai taip pat dalyvavo dvejuose tolerancijos bei ketvirtus metus organizuotuose „Stiprūs įvairovėje!“ mokymuose. Jų dalyviai turėjo puikią progą susipažinti su aktyvaus pilietiškumo formomis, lavinti darbo komandoje įgūdžius, diskutuoti aktualiomis temomis, įsitraukti į smagias veiklas bei susirasti naujų draugų.
2022-aisiais netrūko ir iniciatyvų, primenančių, kad valstybės progresas priklauso nuo to, ar įtraukiame jaunus žmones į sprendimų priėmimo procesą bei įsiklausome ir atsižvelgiame į jų poreikius. Lietuvos savivaldybėse buvo įgyvendinta simbolinė akcija – pasodinta po vieną Stelmužės ąžuolo sodinuką. Iš jų išaugsiantys Jaunimo parko ąžuoliukai primins, kad jauniems žmonėms skiriamas dėmesys svarbus nuolat, ne tik išskirtinėmis progomis. Be to, šalia sodinukų esančios lentelės su QR kodais leis greitai ir paprastai rasti informaciją apie savivaldybėje organizuojamas veiklas jaunimui.
Tuo tarpu Klaipėdoje, Rokiškyje, Visagine ir Elektrėnuose duris atvėrė erdvės aktyviam jaunimui, kuriose jaunuoliai kiekvieną dieną gali mokytis dirbti kartu, užsiimti juos dominančiomis veiklomis ir gauti tam reikalingas priemones. Dar daugiau saviraiškos laisvės jaunimui suteikė ir specialiai sudarytas elektroninis leidinys „Žinau viską apie viską“. Jame pateikta informacija, kurią būtina žinoti visiems savarankiškais tampantiems jaunuoliams.
Jaunuoliams – dar platesnės galimybės
Jaunimo metų koordinatoriai neabejoja, kad žingeidžių ir aktyvių jaunuolių yra visuose Lietuvos miestuose ir miesteliui, o šie metai juos dar labiau motyvavo veikti. Visus metus jaunų žmonių įsitraukimą skatino ir jų pasiūlymų nepamiršti ragino daugybė Lietuvoje ir už jos ribų veikiančių organizacijų. Renginius, iniciatyvas, festivalius, dirbtuves, kultūrines bei pramogines veiklas organizavo JRA, LiJOT, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija.
Ne ką mažiau svarbus buvo ir 150 Jaunimo ambasadorių tinklo indėlis. Jaunieji savanoriai ne tik aktyviai skleidė informaciją apie jaunimo metais vykstančias veiklas, bet ir padėjo jas įgyvendinti. Pasak Jaunimo metų ambasadoriaus, 15-mečio Deimanto Liberio, 2022-ieji atvėrė kelią išsiaiškinti, kuo gyvena Lietuvos jaunuoliai.
„Viena iš COVID-19 pandemijos ir jos nulemto karantino pasekmių – jaunimas vis labiau įninka į kompiuterius ar žaidimų konsoles. Todėl buvo ypač svarbu įsigilinti, ko iš tiesų nori jaunas žmogus, kokios problemos jį kamuoja, kad galėtume jas spręsti ir sudaryti sąlygas aktyviai praleisti laiką su draugais. Vadovaujuosi mąstymu, kad kai tiki ir „degi“ tuo ką darai, tada ir aplinkiniai „užsidega“ ta emocija“, – mintimis dalijasi moksleivis.
Jam antrina ir kita Jaunimo metų ambasadorė Skaistė Kairytė. Mergina teigia, kad stereotipai, jog šiuolaikiniai jaunuoliai niekuo nesidomi, yra klaidingi. „Dažnai tenka išgirsti, kad jaunuoliai, dar vadinami Z ar X karta, yra tinginiai. Todėl nuogąstaujama, kokia bus Lietuvos ateitis. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į jaunus žmones ir suprasti, kad išties jie yra labai motyvuoti ir gabūs, tik kartais nežino apie jiems suteikiamas galimybes ir kaip jas išnaudoti“, – pastebi Šiauliuose savanoriavusi pašnekovė.
Būtent todėl 2022-aisiais jaunuoliai buvo supažindinti su ES jaunimo strategija, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veikla. Taip pat jie išgirdo apie tokias ES programas kaip „Europos solidarumo korpusas“, „Erasmus+“ bei iniciatyvą „DiscoverEU“, kurios suteikia galimybę semtis ne tik akademinių bei profesinių žinių visoje Europoje, bet ir tobulinti bendrąsias kompetencijas bei plėsti savo pažinimo ribas.
Svarbūs ateities tikslai
Jaunimo metų organizatoriai pripažįsta, kad sudominti jaunimą – ne visada lengva užduotis. Tačiau džiugina tai, kad atvykę į susitikimus, jie mielai įsitraukdavo į diskusijas ir dalindavosi savo idėjomis bei nuomone. „Ne kartą sulaukėme pagyrimų ir padėkų, kad dalyviams įvairiose veiklose buvo labai smagu. Be to, pastebėjome, kad prisikviesti daugiau jaunuolių padeda ir juos dominantys dalykai. Pavyzdžiui, komikų, jaunųjų atlikėjų ar žinomų muzikos žvaigždžių pasirodymai“, – pasakoja jaunimo metų ambasadorė, moksleivė Deimantė Gečaitė.
Gausaus dalyvių būrio sulaukė ir lapkričio 18 d. Jaunimo metų uždarymo renginys Marijampolėje, kur vyko jaunimo organizacijų mugė bei meno kolektyvų pasirodymai. 2023 m. būtent šis miestas taps pirmą kartą paskelbta Lietuvos jaunimo sostine. „Džiaugiamės, kad galėjome prisistatyti kaip būsima jaunimo sostinė. Buvo smagu sulaukti svečių iš kitų savivaldybių, pas kuriuos visus metus keliavome patys“, – šypsosi viena iš iniciatyvos koordinatorių, Visuomenės ir verslo plėtros instituto (VVPI) projektų vadovė Aistė Rutkauskienė.
VVPI direktorius Vladas Polevičius papildo, kad kitais metais Marijampolėje numatytos dviejų krypčių veiklos – skirtos jauniems žmonėms ir tiems, kurie su jais dirba. Jaunuolius suburs rugpjūtį vyksianti jaunimo naktis, taip pat jaunimo dienos. Svečiai iš visos Lietuvos ir užsienio turės galimybę prisidėti prie miesto gražinimo tapydami Marijampolės pataisų namų pastatą. Tuo tarpu mokytojai, mentoriai ir kiti švietimo darbuotojai galės įsitraukti į mokymus ir konferencijas, suteiksiančias naudingų žinių apie darbą su jaunimu.
Prie pasiruošimo šioms progoms aktyviai prisidėjo ir Marijampolės savivaldybė. Pasak savivaldybės mero Povilo Isodos, jaunimo sostinės titulas įpareigoja stengtis dėl visos bendruomenės ir padovanoti jaunuoliams neužmirštamų akimirkų.
„Tapus Lietuvos jaunimo sostine, Marijampolės jaunimui atsivers naujų galimybių, o ir Lietuvos jaunimo sostinės titulas nėra tik skambus pavadinimas. Suprantame, kad su šia garbe ateina ir didžiulė atsakomybė, o ir darbų laukia tikrai nemažai. Būsime pirmi iš Lietuvos savivaldybių tapę Lietuvos jaunimo sostine, tad mums teks būti tais, nuo kurių priklausys, ar šis projektas taps tradicija. Svarbiausia, kad turime galimybę visai Lietuvai parodyti, koks iniciatyvus ir kupinas noro kurti yra jaunimas Marijampolėje“, – atrasti jaunyste ir sumanymais trykštantį miestą kviečia P.Isoda, neabejojantis, kad jaunimo balsas turi sklisti dar plačiau.
