1. Europos politika
Europos ekonomika dabar nėra tokia prasta kaip euro zonos krizės įkarštyje 2012 metais, bet žemyno politika šiuo metu yra žymiai blogesnėje situacijoje. Didžiausiose Europos valstybėse – tokiose kaip Didžioji Britanija ir Vokietija – prieš ES pasisakančios politinės partijos sulaukia vis daugiau populiarumo – tai neleidžia vyriausybėms vykdyti skausmingų, bet būtinų reformų.
Tarp Europos valstybių didėja trintis – kitų valstybių vadovus vis labiau erzina stipri Vokietija, kurios negali atsverti silpna Prancūzija ir nuo ES reikalų beveik nusišalinusi Didžioji Britanija.
Nuožmi Rusija ir agresyvi „Islamo valstybė“ taip pat prisideda prie Europos saugumo problemų.
2. Rusija
Sankcijos ir kritusios naftos kainos susilpnino Rusiją tiek, kad įsiutintų Vladimirą Putiną, bet nepakankamai, kad apribotų jo veiksmus. Maskva ir toliau spaus Ukrainą, o kaip atsakas į tai vis stiprės JAV ir Europos sankcijos Rusijai.
Rusijos ekonomikai skęstant, V.Putino reitingai priklausys nuo jo noro konfrontuoti su Vakarais. Tikėtina, kad Kremliaus taikiniais taps daugiau Vakarų įmonių ir investuotojų – tiek žemėje, tiek kibernetinėje erdvėje.
3. Kinijos ekonomikos lėtėjimo pasekmės
Kinijos ekonomikos augimas 2015 metais sulėtės, tačiau tai – šalies valdžios planuose. Xi Jinpingas žino, kad ambicinga jo ekonomikos reforma pavyks, jeigu bus mažesnis, tačiau pastovesnis augimas.
Šis lėtėjimas pačiai Kinijai greičiausiai sukels tik nedideles pasekmes, tačiau tokiose valstybėse kaip Brazilija, Australija, Indonezija ir Tailandas, kurių ekonomikos priklauso nuo prekybos su Kinija, bus jaučiami skausmingi padariniai.
JAV naudojasi morkos (priėjimas prie kapitalo rinkų) ir lazdos (įvairių tipų sankcijos) principu kaip prievartinės diplomatijos įrankiu.
4. Finansų virtimas ginklu
JAV visuomenei nusibodę karai ir okupacijos, tačiau Baracko Obamos administracija vis dar nori įtvirtinti savo galią visame pasaulyje. Todėl Vašingtonui finansai tampa ginklu.
JAV naudojasi meduolio (priėjimas prie kapitalo rinkų) ir lazdos (įvairių tipų sankcijos) principu kaip prievartinės diplomatijos įrankiu.
Nors tai neabejotinai atneša naudos, tačiau kyla pavojus, kad tokia strategija pakenks JAV įmonėms, kurios atsidurs ugnies zonoje tarp Vašingtono ir kitų valstybių. Dėl tos pačios priežasties gali nukentėti ir transatlantiniai santykiai.
5. „Islamo valstybė“ – ir už Sirijos bei Irako ribų
„Islamo valstybė“ (IS) yra tramdoma Irake ir Sirijoje, tačiau jos ideologiniai čiuptuvai 2015 metais apraizgys Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką. IS vis plėsis, įkurdama naujus dalinius Jemene, Jordanijoje, Saudo Arabijoje, ji įkvėps prisijungti kitas džihadistų organizacijas – Egipto „Ansar Bayt al Maqdas“ ir Libijos islamistai jau deklaravo ištikimybę IS.
Augant džihadistų įtakai, vis didės pavojus sunitų valstybėms, tokioms kaip Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Egiptas.
6. Silpni lyderiai
Silpni politiniai lyderiai, kurie praėjusiais metais tik per plauką buvo perrinkti, taps viena pagrindinių temų 2015 metais.
Brazilijos Dilma Rousseff, Kolumbijos Juanas Manuelis Santosas, Pietų Afrikos Jacobas Zuma, Nigerijos Goodluckas Jonathanas ir Turkijos Recepas Tayyipas Erdoganas susidurs su ryžtinga opozicija ir grėsmingomis kliūtimis, kai mėgins įgyvendinti savo politines darbotvarkes.
7. Strateginių sektorių svarbos išaugimas
2015 metais pasaulio ekonomika vis labiau priklausys nuo rizikos vengiančių valstybių, kurių valdžiai labiau nei ekonominis augimas bus svarbu politinis stabilumas. Jos rems įmones, kurios netrukdo jų politiniams tikslams, ir baus tas, kurios joms kliudo.
2015 metais pasaulio ekonomika vis labiau priklausys nuo rizikos vengiančių valstybių, kurių valdžiai labiau nei ekonominis augimas bus svarbu politinis stabilumas.
Tai ypač bus akivaizdu besivystančiose rinkose, kur valdžia ir taip vaidina didesnį vaidmenį ekonomikoje, taip pat – agresyviose valstybėse, kurių valdžia ieško ginklų, kuriais būtų galima kautis su galingesnėmis šalimis.
Tačiau tai vyks ir JAV, kur nacionalinio saugumo klausimai išpūtė karinės industrijos kompleksą, kuriam dabar priklauso technologijos, telekomunikacijos ir finansų įmonės.
8. Saudo Arabija prieš Iraną
Šiitų Irano ir sunitų Saudo Arabijos konkurencija yra konflikto Artimuosiuose Rytuose variklis. Vašingtono ir kitų užsienio jėgų nenoras veltis į šį regioną vis didėja, situacijos abiejų šalių vidaus politikoje – sudėtingėja, auga įtampa dėl derybų dėl Irano branduolinės programos.
Prognozuojama, kad Saudo Arabija ir Iranas naudosis savo šalininkais neramumų kurstymui kitose Artimųjų Rytų valstybėse.
9. Taivanas ir Kinija
Kinijos ir Taivano santykiai 2015 metais stipriai blogės – įtampa padidėjo po to, kai šį lapkritį opozicinė Demokratinė pažangos partija (DPP) laimėjo vietos rinkimus prieš valdančiąją Nacionalistų partiją.
Jeigu Kinija manys, kad jos ekonominių santykių su Taivanu strategija nepadėjo pasiekti galutinio tikslo – susijungimo, Pekinas gali nuspręsti atsisakyti dabar egzistuojančių prekybos ir investavimo susitarimų ir žymiai sugriežtinti savo retoriką.
Toks žingsnis, žinoma, išprovokuotų visuomenės pasipiktinimą Taivane ir pakurstytų dar stipresnes antikiniškas nuotaikas ir Taivano vietos politikoje. Bet kokie JAV komentarai apie Kiniją ir Taivaną iškart stipriai pablogintų ir Pekino bei Vašingtono santykius.
10. Turkija
Nukritusios naftos kainos padėjo, tačiau prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas panaudojo 2014 metais pasiektas pergales rinkimuose tam, kad į nuošalę nustumtų savo politinius priešus, o šalies politinėje sistemoje sau suteiktų daugiau galios.
Tačiau mažai tikėtina, kad jis taip įsitvirtins valdžioje, kaip norėtų – kils daugiau ginčų su premjeru, silpnės politikos įgyvendinimas, didės politinis neprognozuotumas. Turint omenyje ir nestabilumą prie Turkijos sienų, kur siautėja „Islamo valstybė“, tai nieko gero nežada.
Pabėgėliai iš Sirijos ir Irako į šalį atneša ir dar daugiau radikalizmo bei apsunkina ekonominę situaciją.
