Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

15min paaiškina: viskas, ką svarbu žinoti apie Rusijos Dūmos rinkimus

Maskva
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Maskva
Šaltinis: 15min
3
A A

Sekmadienį Rusijoje vyks šios šalies parlamento – Dūmos – rinkimai. Nors šalis yra patekusi į recesiją, prognozuojama, kad šalies politiniam kraštovaizdžiui tai įtakos nepadarys: daugumą rinkimuose vėl laimės partija „Vieningoji Rusija“, palaikanti dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Suprasti akimirksniu

  • Rusijoje sekmadienį vyks parlamento rinkimai
  • Prognozuojama, kad juose triumfuos V.Putiną remianti „Vieningoji Rusija“
  • Į Dūmą greičiausiai pateks tik V.Putino režimui palankios opozicinės partijos
  • Dėl sugriežtintų įstatymų ir apatiškos visuomenės neramumų po rinkimų nesitikima

Tačiau kokios yra kitos partijos, kurios turėtų patekti į Rusijos Dūmą? Ar gali būti, kad kaip ir 2011 m., rinkimus lydės masiniai protestai? 15min atsako į svarbiausius klausimus apie būsimus Rusijos Dūmos rinkimus.

Kaip atrodo Rusijos rinkimų sistema?

Rusijos Federacijos parlamentą sudaro dveji rūmai – Federacijos Taryba (Aukštieji rūmai) ir Dūma (Žemieji rūmai). Sekmadienį vyks būtent Dūmos rinkimai.

Rusijos Federacijos Tarybą sudaro po du atstovus nuo kiekvieno federacijos subjekto (sričių, autonominių respublikų, apygardų ir t. t.). Vieną atstovą skiria regiono vykdomosios valdžios atstovas, kitą – regiono įstatymų leidžiamasis organas.

Iš viso tarybą sudaro 170 atstovų. Ši Taryba turi palyginti mažai galių. Kritikai dažnai pažymi, kad po Vladimiro Putino administracijos įvykdytų reformų Tarybos funkcija iš esmės yra tik tvirtinti Dūmos ir įstatymų vykdomosios valdžios siūlomus įstatymų projektus.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Dūmą sudaro 450 delegatų. Juos renka Rusijos rinkėjai – balsuoti rinkimuose galima nuo 18 metų amžiaus. Rusijoje rinkimų sistema šiemet bus panaši į Lietuvos – pusė delegatų (225 asmenys) bus išrinkti daugiamandatėje apygardoje, kita pusė delegatų – vienmandatėse apygardose. Partija, norinti, kad jos kandidatai būtų išrinkti į Dūmą daugiamandatėje apygardoje, turi peržengti 5 proc. barjerą.

Anksčiau rinkimai į Dūmą vykdavo kas ketverius metus, tačiau 2011 m. sistema buvo pakeista – dabar Dūmos deputatai renkami penkeriems metams. Be to, 2003–2011 m. rinkimuose vienmandatės apygardos Rusijoje neegzistavo – visi deputatai buvo renkami vienoje daugiamandatėje apygardoje.

Daug analitikų prognozuoja, kad naujoji sistema yra paranki valdančiajai „Vieningosios Rusijos“ partijai. Politinės informacijos centro Maskvoje vadovo Aleksejaus Muchino, kurį cituoja bloomberg.com, nuomone, būtent vienmandatėse apygardose „Vieningosios Rusijos“ kandidatai gali pasirodyti ypač sėkmingai ir užsitikrinti daugumą Dūmoje. Jo teigimu, tokia rinkimų sistema – savotiškas apsidraudimas tam atvejui, jei daugiamandatėje apygardoje „Vieningoji Rusija“ pasirodytų ne taip sėkmingai, kaip tikimasi.

Vienas „Vieningosios Rusijos“ partijos lyderių Viačeslavo Nikonovo teigimu, jo partija turėtų gauti „gerokai daugiau kėdžių“ Dūmoje negu 238, kurias ji turi dabar, nes vienmandatėse apygardose ji turi „aiškų pranašumą“.

Kokios partijos Rusijos Dūmoje yra dabar?

Rusijoje registruotos 77 politinės partijos, tačiau parlamente savo atstovus turi tik keturios – „Vieningoji Rusija“ (53 proc. mandatų), Genadijaus Ziuganovo vadovaujami komunistai (20 proc. mandatų), Vladimiro Žirinovskio vadovaujami liberaldemokratai (13 proc. mandatų) ir Sergejaus Mironovo vadovaujama kairioji partija „Teisinga Rusija“ (14 proc. mandatų).

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Vladimiras Žirinovskis
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Vladimiras Žirinovskis

Pastarąsias tris partijas ekspertai dažnai įvardina kaip „sisteminę opoziciją“ – partijas, kurios sudaro įspūdį, kad Rusijoje funkcionuoja demokratija, tačiau kurios nekelia realios grėsmės V.Putinui ir Kremliui.

V.Putiną remianti „Vieningoji Rusija“, kuriai vadovauja buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, pasisako už politinį bei socioekonominį stabilumą bei mano, kad Rusija turi turėti pasaulinės supervalstybės statusą. Ji save laiko centristine ir konservatyvia, o jos ideologija yra paremta „tradicinėmis rusiškomis vertybėmis“ bei idėja, kad Rusija turi unikalų identitetą.

Rusijos komunistų partija yra idėjinė SSRS komunistų partijos pasekėja. Tai didžiausia ir populiariausia kairioji partija Rusijoje. Ši partija vis dar dažnai naudoja sovietinio stiliaus retoriką smerkdama kapitalizmą. Ji dažnai akcentuoja patriotizmą ir rusiškumą kaip vertybes. Labiausiai šią partiją remia vyresnio amžiaus darbininkai bei pensininkai.

Liberaldemokratų partija, nepaisant savo pavadinimo, nėra nei ypač liberali, nei ypač demokratinė. Šią partiją galima apibūdinti kaip vieno žmogaus – Vladimiro Žirinovskio – partiją. Ji laiko save dešiniąja partija, pasisako už stiprią valstybę, nuolat kritikuoja Vakarus bei jų vertybes ir laiko juos blogybių Rusijoje šaltiniu. Liberaldemokratai atvirai nekritikuoja „Vieningosios Rusijos“ ir V.Putino. Labiausiai šią partiją remia mažesnes pajamas gaunantys vyrai.

„Teisinga Rusija“ skelbia atstovaujanti socialdemokratinėms vertybėms. Ji pasisako už „gerovės valstybę“ ir didesnį perskirstymą. Partija ragina mažinti socialinę nelygybę, tačiau, skirtingai negu komunistai, pasisako už rinkos ekonomiką.

Londone įsikūręs „smegenų centras“ „Chatham House“ pažymi, kad nei viena iš šių partijų iš tikrųjų nekelia realios grėsmės Rusijos sistemai ir V.Putinui. Kai kurie analitikai netgi mano, kad tokios „opozicijos“ turėjimas V.Putinui naudingas: jis padeda parodyti Vakarams, kad realiausia alternatyva dabartiniam prezidentui yra komunistai arba ultranacionalistai, todėl geriau jau tegu jis lieka valdžioje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas

Forbes.com pažymi, kad Dūma pastaruosius penkerius metus klusniai įgyvendindavo V.Putino „stumiamus“ projektus ir nė viena opozicijos partija nesistengė nuosekliai priešintis Kremliaus valiai. Todėl pagrindinis Kremliaus tikslas 2016 m. rinkimuose - išlaikyti dabartinę jėgų pusiausvyrą nepakitusią ir neįsileisti į Dūmą tikrųjų opozicijos partijų. Pasak forbes.com, net ir keletas mandatų, atitekusių liberalioms jėgoms, leistų šioms plačiau skleisti savo idėjas tiek Rusijoje, tiek už jos ribų.

Ar didelė tikimybė, kad po rinkimų situacija pasikeis?

Tikimybė gana maža. Nors Rusijos Dūmos rinkimuose dalyvaus net 14 partijų, visuomenės apklausos rodo, kad greičiausiai 5 proc. barjerą peržengs tik tos pačios 4 partijos, kurios Dūmoje yra dabar. Analitikai pastebi, kad V.Putinas Rusijoje susikūrė jam labai palankią politinę aplinką: daug piliečių yra nusivylę politika ir mažai kas apskritai nori į ją eiti. Todėl partijų sąrašai yra pilni arba jau 20-30 metų iš politikos nepasitraukiančių veidų, arba beveidžių provyriausybinių aktyvistų.

Tačiau nors Rusijoje nepasitikėjimas partijomis yra didelis, tačiau grėsmės V.Putinui tai nesudaro: po karų Sirijoje ir Ukrainoje prezidento populiarumas išaugo iki daugiau negu 80 proc. Prie to, žinoma, prisideda ir Kremliaus turimas žiniasklaidos monopolis.

Provakarietiškoms opozicinėms partijoms – Michailo Kasjanovo „PARNAS“ ir Grigorijaus Javlinskio „Jabloko“ – apklausų rezultatai prognozuoja vos 1-2 proc. balsų. Šioms partijoms didesnio populiarumo sulaukti kliudo didelis jų vidinis susiskaldymas ir pastaruoju metu jas persekioję skandalai, teigia „Chatham House“. Be to, jos populiariausios yra Maskvoje ir Sankt Peterburge – regionuose joms pritraukti balsus sekasi sunkiai. Dar vienam opozicijos veikėjui Aleksejui Navalnui, 2013 m. užėmusiam antrą vietą Maskvos mero rinkimuose, registruoti partijos nebuvo leista.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Naujausių, rugsėjį atliktų apklausų duomenimis, už „Vieningąją Rusiją“ balsuoti ketina 41-43 proc. apklaustų Rusijos piliečių, Komunistų partija pritrauks 7-9 proc. balsų, liberaldemokratai – 10-12 proc., o „Teisinga Rusija“ – 4-6 proc. Likusioms partijoms prognozuojama po 2 proc. ir mažiau balsų.

Tiesa, maždaug trečdalis šių Rusijoje atliktų visuomenės nuomonės apklausų dalyvių nurodė nežinantys, už ką balsuos, arba išvis nebalsuosiantys. Iš apklausų pašalinus šiuos asmenis, galima prognozuoti, kad „Vieningoji Rusija“ rinks per 50 proc. balsų.

Ar rinkimai bus sąžiningi ir demokratiški?

2011 m. Dūmos rinkimai, kuriuose triumfavo „Vieningoji Rusija“, sukėlė per V.Putino epochą Rusijoje neregėto masto protestus. Po rinkimų tūkstančiai žmonių išėjo į gatves, skanduodami „Rusija be Putino“. Taip jie reagavo į didelio masto rinkimų rezultatų klastojimą, naudingą V.Putino „Vieningosios Rusijos“ partijai.

Visgi protestai buvo numalšinti, o rinkimų rezultatai liko galioti. Dalis protestuotojų ir protesto organizatorių pateko į kalėjimus. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Rusijos valdžia daro viską, kad šį kartą rinkimai vyktų „švariai“ ir tokio masto demonstracijos nepasikartotų. Pasak bloomberg.com, V.Putinui reikia gražios ir sąžiningos pergalės.

Todėl Rusija stengiasi parodyti skirianti kuo didesnį dėmesį rinkimų skaidrumui ir sąžiningumui. Taisyklės naujų politinių partijų registracijai buvo palengvintos, grąžinti tiesioginiai regionų gubernatorių rinkimai. „Vieningoji Rusija“ savo viduje surengė savotiškus pirminius rinkimus, kurių nugalėtojai pateko į partijos rinkiminį sąrašą.

Rinkimų komisijos pirmininke buvo paskirta Ela Pamfilova, ilgametė kovotoja už žmogaus teises Rusijoje, kurią tradiciškai gerbia ir Rusijos opozicija. Ji pabrėžė sieksianti „sumažinti negatyvų nusistatymą rinkimų atžvilgiu ir nepasitikėjimą jais“ ir neleisianti valdančiajai partijai kištis į balsų skaičiavimą. Rusija taip pat pakvietė 500 rinkimų stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos.

Opozicijos atstovui M.Kasjanovui buvo leista dalyvauti tiesioginiuose debatuose Rusijos televizijoje. V.Putino priešui Michailui Chodorkovskiui buvo leista finansuoti net 18 opozicijos kandidatų: tai tapo jo iniciatyvos „Atvira Rusija“ dalimi.

Atrodo tikėtina, kad patys rinkimai, ypač didžiuosiuose miestuose, iš tiesų gali būti sąžiningi, panašūs į 2013 m. Maskvos mero rinkimus, kuriuose A.Navalnas gavo 27 proc. balsų. Tačiau „The Moscow Times“ pastebi, kad tai labiau demonstruoja Kremliaus pasitikėjimą palankia rinkimų baigtimi, o ne atvirumą.

Luko Zadaracko/ 15min nuotr./Maskva
Luko Zadaracko/ 15min nuotr./Maskva

Ir opozicinės partijos skundžiasi, kad ne visoms partijoms suteikiamos vienodos galimybės. Pavyzdžiui, jos atkreipia dėmesį, kad rinkimines laidas transliuojančios televizijos neproporcingai daug laiko skiria „Vieningajai Rusijai“. Ypač tai jaučiama regionuose: vietiniai televizijos kanalai opoziciją parodo išskirtinai neigiamai arba leidžia jai turėti tik nepopuliarius TV eterio laikus. Nusipirkti eterį reklamai Rusijoje kainuoja brangiai, ir daug mažesnių partijų tiesiog negali to sau leisti.

Be to, Rusijos valdžia sugriežtino rinkimų stebėtojų darbo sąlygas ir paskelbė, kad vienintelė nepriklausoma rinkėjų apklausas vykdanti bendrovė „Levada Center“ yra „užsienio agentė“. Šiai bendrovei po tokių kaltinimų gali tekti stabdyti savo veiklą.

Ar po rinkimų galima tikėtis masinių demonstracijų?

Net jei visgi įvyks masinis rezultatų klastojimas, masinės demonstracijos yra mažai tikėtinos dėl daug represyvesnės politinės aplinkos. Tiesa, net ir politinei opozicijai esant ribotai, protesto akcijos Rusijoje vyksta: pavyzdžiui, rugpjūtį Maskvoje ūkininkai surengė žygį prieš korupciją.

Tačiau plačiai paplitęs nepasitenkinimas valdžia netampa politiniu aktyvizmu: apklausos rodo, kad 80 proc. Rusijos rinkėjų nenori aktyviau įsitraukti į politiką, o dar 87 proc. nemano, kad jų balsas gali ką nors pakeisti. Todėl mažai tikėtina, kad nepasitenkinimas peraugs į politines demonstracijas.

Be to, matydama Maidano judėjimo sėkmę Ukrainoje, Rusijos valdžia ėmėsi veiksmų, kad panaši situacija negalėtų pasikartoti šioje valstybėje. Buvo priimtos įstatymų pataisos, apsunkinančios galimybes rengti viešus susirinkimus ir protesto akcijas.

FSB agentams naujieji įstatymai leidžia naudoti fizinę jėgą, ginklus ir kitas priemones netgi iš anksto neperspėjus. Nors įstatymas buvo pristatytas kaip „kovos prieš terorizmą priemonė“, opozicija įtaria, kad jis yra nukreiptas būtent prieš juos.

Taip pat sukurtas naujas sukarintas policijos dalinys, kurio viena iš funkcijų yra malšinti masinius protestus. Jis jau dalyvavo pratybose, kuriose praktikavosi malšinti „pilietinio nepaklusnumo proveržius“, panašius į vykusius Maidane.

„Scanpix“ nuotr./Maidano aikštė
„Scanpix“ nuotr./Maidano aikštė

Tarp mažiau griežtų teisės aktų pakeitimų – atsiradęs draudimas statyti palapinių miestelius ir rengti neregistruotas automobilių procesijas. Abi šias taktikas neseniai naudojo protestuojantys tolimųjų reisų vairuotojai. Be to, ir piniginės baudos už įstatymus pažeidžiantį elgesį per demonstracijas išaugo.

Netgi rinkimų data buvo parinkta neatsitiktinai. Iš pradžių planuota, kad rinkimai įvyks gruodį, kaip ir 2011 m., tačiau jų laikas buvo paankstintas – rinkimai perkelti į rugsėjį. Rugsėjo 18 d., kai vyks rinkimai, mokslo metai Rusijoje dar nebus prasidėję, ir daugelis studentų dar bus namie bei neturės galimybės išeiti į didžiųjų Rusijos miestų gatves. Be to, tai reiškia, kad daugelis priešrinkiminių debatų numatyti rugpjūtį, kuomet didelė dalis rusų atostogauja arba darbuojasi savo ūkiuose.

Galų gale, 2015 m. gegužę V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriame užsienio nevyriausybinės organizacijos apibūdinamos kaip „nepageidaujamos“ ir „užsienio agentai“, o jų veikla apribota. Pats V.Putinas pasakė: „Mūsų priešai ruošiasi parlamento rinkimams. Jų tikslas – skatinti masinius protestus ir diskredituoti rinkimus. Saugumo pajėgos turi užgniaužti bet kokius užsienio valstybių bandymus kištis“.

„Šį kartą mažai kas tikisi protestų gatvėse ar bet kokios kitos baigties negu Kremliaus pergalė. (…) „Vieningoji Rusija“ rinkimus laimės lengvai. 17-aisiais Putino valdymo metais vyksiantys Dūmos rinkimai, atrodo, taps lengviausia jo pergale. Kitos partijos, pateksiančios į parlamentą, esmės nepakeis“, – prognozuoja „Moscow Times“. Su šia prognoze ginčytis sunku.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min