Euroskeptikai kovo 15-ąją sulaukė smūgio, kai sužinojo rinkimų Nyderlanduose rezultatus – čia populistas Geertas Wildersas ir jo Laisvės partija nesugebėjo užimti pirmosios vietos, nors daug mėnesių pirmavo apklausose. Nugalėjo proeuropietiškos jėgos, kurios ir formuos koaliciją. Kuo šie rinkimai svarbūs Europai?
Europos Vadovų Taryba šeštadienį kaip tik renkasi į neeilinį viršūnių susitikimą Romoje. Neeilinį todėl, kad bus minimos 60-osios ES steigiamosios Romos sutarties metinės.
Susitikimui ES institucijos ruošiasi kruopščiai – Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris kovo 1-ąją svarstymams pateikė penkis scenarijus, kaip Bendrijai judėti į priekį. Kalbama ir apie vadinamąją „norinčiųjų koaliciją“, kai ES atsirastų keli greičiai, ir apie mažesnį bendrų iniciatyvų skaičių.
Kokią ES ateitį renkasi Lietuva? Didžiosios valstybės palaiko „kelių greičių“ Bendrijos idėją, tačiau kaip užtikrinti, kad tarp valstybių neatsirastų pernelyg didelė atskirtis?
Jungtinė Karalystė šiuose debatuose jau nedalyvauja, kadangi visai netrukus inicijuos ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir oficialiai pradės derybas su Briuseliu dėl „Brexit“ – išstojimo iš Bendrijos – sąlygų.
Derybos turi būti baigtos per dvejus metus. Kokios startinės europiečių pozicijos? Kokių garantijų sieks Lietuva?
Pokalbis su L.Andrikiene:
