Sekite 15min Google
Išsekinta Ukrainos oro gynyba ir per kelerius Rusijos atakų metus sugriauta infrastruktūra atvėrė duris naujam Maskvos planui – šią žiemą gyvenimą Ukrainoje paversti nepakeliamu ir priversti šalį pasiduoti.
Ši naujoji Kremliaus „pergalės formulė“ remiasi prielaida, kad masiniai raketų ir dronų smūgiai prieš civiliais apgyvendintus miestus sukels drakonišką humanitarinę katastrofą, kuri atneš pergalę Maskvai, kurios ji taip ir nepasiekė mūšio lauke.
Nuo vasaros pradžios augantį savo ginklų arsenalą Rusija naudoja vienai po kitos smūgio bangai prieš šaudmenų sandėlius, degalines, knygų saugyklas, plieno gamyklas, elektrines, duomenų centrus ir komercinius laivus.
Daugelis šių atakų buvo įvykdytos naudojant naujus, greitus reaktyvinius dronus, kurie tapo bauginančiu ir neprognozuojamu visą parą besitęsiančio Rusijos puolimo elementu.
Dauguma tokių išpuolių buvo įvykdyti pasitelkus naujus ir supergreitus reaktyvinius dronus, tapusius bauginančiu ir neprognozuojamu visą parą trunkančio Rusijos puolimo elementu.
To rezultatas – kibirkščiuojanti įtampa ir augantis spaudimas Kyjive. Šalies ekonomika laikosi tik per plauką, o energetikos sistema, užtikrinanti šildymą namuose ir vandentiekio sistemos veikimą, artimiausiais mėnesiais gali visiškai žlugti.
Žibalo į ugnį įlieja ir naujas Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo administracijos konfliktas, kuris šią savaitę pasiekė kulminaciją.
„Rusija daro milžinišką žalą, siekdama prieš žiemą įbauginti ukrainiečius, kad šie pasiduotų, – įvertino Harry Nedelcu, Europos politinių konsultacijų įmonės „Rasmussen Global“ vyresnysis vadovas. – Iš esmės – kapituliuotų.“
Tačiau istorijos dėsningumai ir bent menkiausias ukrainietiškos dvasios supratimas sufleruoja, kad šis planas pasmerktas žlugti.
Nei Vietname, nei Persijos įlankoje, nei visai neseniai įsiplieskusio Jungtinių Valstijų ir Izraelio karo prieš Iraną metu vykdytos bombardavimo kampanijos, sugriovusios ekonomikas ir civilių gyvenimus, nesugebėjo priversti priešininkų pasiduoti.
Beveik penkerius metus Rusijos vykdytos apšaudymo iš oro kampanijos rezultatai yra riboti, nes Ukraina vis sugebėdavo rasti išradingų būdų, kaip numušti raketas. O patys gyventojai tiesiog išmoko gyventi po nuolatine bombų ugnimi.
„Civilių baudimas ir bandymai palaužti jų valią istorijoje retai kada pasiteisina kaip priemonė priversti juos pripažinti pralaimėjimą“, – sakė Sethas G. Jonesas, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ekspertas.
Savo pačios apšaudymo iš oro kampaniją Ukraina vykdo paleisdama dronus į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kurios prisideda prie Kremliaus karo mašinos finansavimo. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai sustabdė šiuos smūgius, kad patenkintų prezidento Donaldo Trumpo reikalavimą leisti Rusijos naftai grįžti į pasaulinę rinką.
Tačiau, nesulaukęs nieko mainais, išskyrus dar daugiau JAV pritaikytų apribojimų Ukrainos galimybėms kovoti – įskaitant šią savaitę sumažintą „Starlink“ karinio lygio palydovinio interneto paslaugos greitį – akivaizdžiai supykęs V.Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas bus atnaujintos.
Vis dėlto Ukrainos pareigūnai ir analitikai pripažįsta, kad šie smūgiai negali pridaryti tiek žalos Rusijos ekonomikai, kiek Rusijos atakos padaro Ukrainai. Jie taip pat nuogąstauja, kad šiuo metu Maskva turi geresnes sąlygas savo oro kampanijos tinklams pasiekti nei bet kuriuo kitu metu nuo plataus masto karo pradžios.
Ekspertai išskyrė tris pagrindines priežastis. Pirma, Ukrainos oro gynybos pajėgos yra išsekintos ilgamečių atakų ir sumažėjusio JAV karinės paramos srauto. Antra, Rusijos raketų ir dronų arsenalas išsiplėtė tiek savo apimtimi, tiek efektyvumu. Trečia, Ukrainos energetikos infrastruktūra dabar yra tokia trapi, kad vienas smūgis gali padaryti tiek pat žalos, kiek anksčiau padarydavo keli.
Rusijos įsitikinimas, kad ji gali paralyžiuoti Ukrainos energetikos sistemą, atsiskleidžia perimtame puolimo plane, kurį Ukraina praeitą mėnesį pristatė Europos pareigūnams. Jo kopiją taip pat gavo laikraštis „The New York Times“.
Jame apskaičiuota, kad Rusijai prireiktų apie 70 balistinių raketų, 720 tolimojo nuotolio dronų ir 150 valdomųjų bombų, kad paliktų Kyjivą, Charkivą ir Odesą be vandens, elektros ir šildymo.
Remiantis atlikta Ukrainos karinių oro pajėgų duomenų analize, tai maždaug atitinka balistinių raketų ir dronų skaičių, kuris vidutiniškai kas mėnesį prasiskverbia pro Ukrainos oro gynybos sistemą.
Iš esmės tai reiškia, kad Maskva tikisi per vieną mėnesį pasiekti tai, ko nepavyko padaryti per keturias praėjusias žiemas – visiškai sugriauti Ukrainos energetikos sistemą.
Koks pažeidžiamas yra Ukrainos elektros tinklas tapo akivaizdu po šį mėnesį įvykdytų Rusijos atakų. Puolimas privertė valdžios institucijas sostinėje įvesti planinius elektros tiekimo nutraukimus, nors šiltas ruduo ir ilgos dienos leido elektros paklausą išlaikyti palyginti nedidelę. Praėjusiais metais planiniai elektros tiekimo nutraukimai buvo įvesti tik spalio pabaigoje.
Energetikos ekspertai paaiškino, kad iš dalies su šia problema susiduriama dėl to, kad Kyjivas priklauso nuo trijų termofikacinių elektrinių. Po kelerius metus trunkančių atakų jos nebegali veikti visu pajėgumu, o kiekvienas naujas smūgis jas greitai išveda iš rikiuotės.
Iki karo bendras šių elektrinių gamybos pajėgumas siekė apie 1,3 gigavato – to pakakdavo patenkinti maždaug tris ketvirtadalius visų elektros energijos poreikių sostinėje žiemą. Šį rudenį tas pajėgumas sumažėjo iki maždaug 500 megavatų, nurodė tyrimų grupės „Ukraine Facility Platform“ energetikos analitikė Marija Tsaturian.
Trečiadienį Rusija paleido balistines raketas į visas tris elektrines, taip dar labiau sumažindama jų gamybos apimtis – bent jau laikinai.
Pasak Ukrainos vyriausybės pareigūno ir Kyjive dirbančio Europos diplomato, šią žiemą šalies sostinė pasitiks turėdama tik labai ribotus savo elektros energijos gamybos pajėgumus.
Dėl to Kyjivas tampa priklausomas nuo elektros, gaunamos iš už miesto ribų esančių objektų, tarp kurių – į pietus esanti šiluminė elektrinė, į vakarus esančios branduolinės elektrinės ir trys hidroelektrinės.
Šį mėnesį Rusija jau apšaudė šiluminę elektrinę ir kelias elektros pastotes, per kurias elektros energija iš kitų jėgainių pasiekia sostinę.
M.Tsaturian tai pavadino „išdegintos žemės taktika“, kuria siekiama visiškai atkirsti Kyjivą nuo elektros energijos tinklo.
Jei Rusijos planas pavyktų, Kyjivas, Charkivas ir Odesa netektų 90 proc. elektros energijos pajėgumų, šildymo tiekimas šiems miestams taip pat sumažėtų 90 proc., o vandentiekio ir nuotekų sistemos susidurtų su rimtais sutrikimais.
Didžiąja dalimi demonstratyvus Rusijos pasitikėjimas savo jėgomis kyla dėl skylėtos Ukrainos oro gynybos sistemos. Pirmiausia jai trūksta JAV pagamintų „Patriot“ sistemų raketų-perėmėjų, kurios yra geriausia apsauga nuo balistinių smūgių.
Trečiadienį Ukraina pranešė, kad numušė tik keturias iš 39 Rusijos paleistų balistinių raketų. Dauguma jų buvo nukreiptos į šalies energetikos infrastruktūrą.
Nors Ukraina jau išmoko, kaip perimti didžiąją dalį Rusijos tolimojo nuotolio dronų, naujos kartos reaktyviniai dronai, lekiantys šimtų kilometrų per valandą greičiu, vis dažniau pralaužia oro gynybos skydą. Ukraina skuba kurti naujus perėmėjus ir spaudžia Vakarų sąjungininkus suteikti konvencinės ginkluotės, galinčios juos numušti.
Ukrainos ambasadorė prie NATO Aliona Hetmančiuk nurodė, kad į prašymų partneriams sąrašą šiuo metu yra įtrauktos „oras-oras“ raketos, kurias naikintuvai galėtų paleisti siekdami numušti reaktyvinius dronus, taip pat vidutinio nuotolio „žemė-oras“ raketų sistemos, kurios taip pat pasirodė esančios veiksmingos.
Rusijos oro kampanija taip pat padarė didelę žalą Ukrainos pramonei. Oleksandras Myronenka, didžiausio Ukrainos plieno gamintojo „Metinvest“ operacijų vadovas, anksčiau šį mėnesį teigė, kad įmonė buvo priversta uždaryti savo didžiausią gamyklą po to, kai Rusija į ją paleido 17 balistinių raketų.
Bendrovė „Metinvest“, kurioje dirba daugiau nei 36 tūkst. žmonių, yra viena iš didžiausių privačių mokesčių mokėtojų Ukrainoje. Gamyklos uždarymas reiškia mažesnes pajamas valstybės biudžetui ir, galiausiai, kariniam aparatui.
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka savaitės pradžioje Aukščiausioje Radoje pareiškė, kad metinių mokesčių pajamų trūkumas šiais metais gali siekti apie 1,515 mlrd. eurų.
-
Zelenskis sureagavo į Marine Le Pen žodžius: „Prancūzija neturi pinigų“
-
NATO vadovas teigia su Ukrainos lyderiu aptaręs paliaubų energetikos srityje įgyvendinimo svarbą
-
CNN: Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketos
-
„The Atlantic“: Ukrainos dronai beveik kasdien trikdo skrydžius Maskvoje
-
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius ragina Vašingtoną paremti Kyjivą
Savo ruožtu Ukraina ne kartą ragino paskelbti ribotą ugnies nutraukimą, apimantį energetikos objektus ar uostų infrastruktūrą, atkreipdama dėmesį, kad tai atitiktų abiejų šalių interesus.
Tačiau H.Nedelcu, „Rasmussen Global“ vyresnysis vadovas, pripažino nematantis priežasties, kodėl Rusija dabar, ypač prieš žiemą, turėtų sutikti nutraukti savo oro antpuolius.
„Vienintelė korta, kaip jie gali daryti spaudimą ukrainiečiams, yra šie oro antpuoliai, – sakė jis. – Nieko kito jie neturi.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
