J.Bardella sako, kad Nacionalinis sambūris (RN) nenori išvesti Prancūzijos iš NATO. Tačiau sieks, kad Prancūzija pasitrauktų iš integruotos NATO karinės vadovybės iškart po karo Ukrainoje pabaigos [De Gaulle’is tokį sprendimą priėmė dar 1966 m., jis nebuvo atšauktas iki pat 2009-ųjų; J.Bardella itin dažnai referuoja į De Gaulle’į kaip ideologinį įkvėpėją].
JAV, jo teigimu, tebėra sąjungininkė, bet Europa turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą [panašiai šiuo klausimu kalba ir dabartinis prezidentas Emmanuelis Macronas].
Neketina siekti D.Trumpo paramos rinkimuose ir laiko JAV prezidentą nenuspėjamu – teigia, jog pastarojo pozicijos „priklauso nuo dienos. Yra pirmadienio pozicija, antradienio pozicija, trečiadienio pozicija.“ Nors ideologinis ryšis su D.Trumpu yra, akivaizdu, kad Prancūzijos kontekste jis nėra matomas kaip politinė stiprybė, pastebi L.Kojala.
J.Bardella aiškiai sako, kad Prancūzija laikytųsi kolektyvinės gynybos įsipareigojimų, įskaitant NATO 5 straipsnį. „Jeigu rytoj kuri nors Europos Sąjungos šalis būtų užpulta, tai neišvengiamai sukeltų kitų Europos šalių reakciją.“ Paklaustas, ar laikytųsi šių įsipareigojimų, atsako: „Taip, žinoma.“ Kaip atkreipė dėmesį politologas, viso interviu motyvas – siekis pristatyti nuosaikią ir apgalvotą užsienio politiką.
J.Bardella indikuoja, kad mato Prancūzijos vaidmenį NATO rytinio sparno saugumo stiprinimo kontekste. „Turime misijų NATO rėmuose. Pavyzdžiui, užtikriname kai kurių Europos šalių oro saugumą. Turiu omenyje ypač Baltijos šalis. […] Turime ne tik toliau gerbti šias partnerystes, bet ir imtis lyderystės – ne tik prie derybų stalo, bet ir faktiškai, per savo karinį buvimą Rytų Europoje. […] šios misijos natūraliai turi tęstis, o galbūt net būti sustiprintos.“
Putino Rusiją vadina tiesiogine grėsme
Politikas V.Putino Rusiją vadina tiesiogine, daugialype grėsme Prancūzijos ir Europos interesams. Pasak L.Kojalos, akivaizdu, kad V.Putinas, kuris buvo naudojamas kaip Marine Le Pen svertas iki 2022-ųjų ir net atsidurdavo reklaminiuose rinkimų plakatuose, yra tapęs toksiška tema Prancūzijoje. Todėl Bardella siekia sukurti tam tikrą distanciją.
Jis remia Prancūzijos gynybos išlaidų didinimą iki 3 proc. BVP 2030–2035 m. laikotarpiu. „Branduolinis mygtukas turi likti išimtinai Prancūzijos prezidento rankose.“
J.Bardella sako, kad Prancūzijos prioritetas turi būti paliaubos Ukrainoje, o po jų – saugumo garantijos Ukrainai [bet neaišku, kur ir kaip tame dalyvautų prancūzai]. Priduria, kad Vakarai pirmiausia turi susitarti tarpusavyje, o tik tada eiti prie derybų stalo su V.Putinu. Siūlo Jungtinių Tautų prižiūrimą demarkacijos liniją tarp Rusijos ir Ukrainos – ir atmeta Prancūzijos karių buvimą Ukrainoje su Prancūzijos vėliava, net po paliaubų. Pasak L.Kojalos, tai tiesiogiai kertasi su E.Macrono pozicija, kad Europos šalys turi dislokuoti pajėgas Ukrainos teritorijoje pasiekus paliaubas – vadinamoji Pasiryžusiųjų koalicija. Kritikuoja prancūzų politikų vizitus į Kyjivą kaip politinį teatrą.
J.Bardella sako, kad RN nenori išvesti Prancūzijos iš ES, bet nori ją radikaliai pakeisti. Anot politologo, M.Le Pen taip pat atsisakė ankstesnio politinio siekio nutraukti narystę ES. Jo kritika – Briuselis esą pasenęs, siekiantis federalizacijos, per daug reguliuojantis, palankus migracijai ir nusistatęs prieš ekonomikos augimą:
„ES savo dabartine forma nebepajėgi atsakyti į didžiuosius iššūkius. […] Pirmiausia tai turi būti Europos valstybių bendradarbiavimas, o ne federalinė Europos vizija. […] Tai, kuo šiandien tampa daugelis Europos sostinių ir Europos šalių dėl masinės imigracijos ir mūsų nesugebėjimo kontroliuoti srautų… Kyla baimė, kad rytoj Europa nebebus Europa, Prancūzija nebebus Prancūzija.“
Politikas žada sumažinti Prancūzijos įnašą į ES biudžetą. „Prancūzija kasmet įmoka apie 30 mlrd. eurų, o atgauna 15 mlrd., tai turi mažėti perpus.“
Kalbėdamas apie gynybos pramonę, jis sako: „Žinia, kurią noriu perduoti visiems mūsų Europos partneriams: pirkite „Rafale“, o ne F-35.“ Politikas tikina, kad amerikietiškos ginkluotės pirkimas kuria priklausomybę nuo JAV. Jis kritikuoja tai, kad didelė dalis Europos gynybos pinigų po 2022 m. keliauja ne Europos pramonei. „Tai gana tipiška prancūziška pozicija“, – apibendrino L.Kojala.
