Modernizuota elektrinėatitinka šiemet įsigaliojusius griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus.
„Jei nebūtume įdiegę sieros apdorojimo įrangos, Narvos elektrinė turėtų 2,5 kartosumažinti elektros energijos gamybą. Nauja įranga mums leidžia jėgainės gamybos apimtis išlaikyti dabartiniame 9 teravatvalandžių (TWh) per metus lygyje.
Be to, ji leis mums tęsti elektros gamybą ir po 2016 m., kai įsigalios dar griežtesni Europos Sąjungos aplikosaugos reikalavimai“, – sako „Eesti Energia“ valdybos narys atsakingas už elektros ir šilumos gamybos padalinį Raine Pajo.
R. Pajo teigimu, Narvos elektrinė padarė didelę pažangą mažinant elektros energijos gamybos poveikį aplinkai. „Sumažinome ne tik sieros emisijas, bet smarkiai sumažėjo ir išmetamo anglies dvideginio ir naftingųjų skalūnų pelenų kiekiai.
Prie to prisidėjo ir kogeneraciniame – šilumą bei elektrą gaminančiame – elektrinės bloke naftinguosius skalūnus iš dalies pakeitus biokuru“, – teigia R. Pajo.
Pradėjus naudoti biokurą naftingųjų skalūnų pelenų emisijos sumažėjo 180 tūkst. tonų, o elektros gamybai naftingųjų skalūnų sunaudota 400 tūkst. tonų mažiau. Jėgainė į orą išmetamo anglies dvideginio emisijas iš viso sumažino 380 tūkst. tonų.
Siekiant dar labiau sumažinti sieros emisijas, kitais metais Narvos elektrinėje bus įdiegta papildomakalkių dozavimo įranga.
Ji padės užtikrinti sieros dvideginioemisijų kontrolę nepriklausomai nuo deginamų naftingųjų skalūnų kokybės.
Planuojama, kad kalkių dozavimo sistema Narvos elektrinėje pradės veikti jau šių metų lapkritį. Be to, iki 2016 m. elektrinės blokai bus aprūpinti azoto oksido mažinimo įranga.
Tapusi Europos Sąjungos nare, Estija įsipareigojo nuo šių metų sausio sumažinti sieros dioksido emisijas 2,5 karto (25 tūkst. tonų) per metus.
Tam, kad galėtų išlaikyti gamybos apimtis, „Eesti Energia“ Narvos elektrinėje nuo 2007 m. atlieka modernizavimo darbus. Per penkis metus seni elektrinės blokai buvo aprūpinti unikalia sieros apdorojimo įranga.
