Šis mirtinas incidentas dar labiau pakurstė įtampą tarp Havanos ir Vašingtono.
Prezidentas Miguelis Diazas-Canelis pasmerkė trečiadienio konfrontaciją kaip bandymą įsiskverbti į šalį, sakydamas, kad „Kuba ryžtingai ir tvirtai ginsis nuo bet kokios teroristų ir samdinių agresijos prieš savo suverenitetą ir nacionalinį stabilumą“.
Kubos pareigūnai pranešė, kad jų pajėgos sureagavo į ugnį iš Floridoje registruoto greitaeigio katerio netoli komunistinės salos šiaurinės pakrantės.
Pasak Vidaus reikalų ministerijos, keturi įtariami užpuolikai buvo nukauti, o šeši – sužeisti. Visi laive buvę asmenys buvo Jungtinėse Valstijose gyvenantys kubiečiai.
Ministerija paskelbė, kad išgyvenusieji buvo sulaikyti ir kaltinami ketinimu „vykdyti infiltraciją terorizmo tikslais“. Ji nurodė, kad buvo konfiskuoti automatiniai šautuvai, pistoletai, Molotovo kokteiliai ir kita karinio stiliaus įranga.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Vašingtonas neturi nieko bendro su susidūrimu ir po tyrimo „reaguos atitinkamai“.
Floridos, kuri yra vos už 160 km nuo Kubos per Floridos sąsiaurį, generalinis prokuroras sakė, kad nurodė pradėti tyrimą dėl nužudymo.
Kubos vidaus reikalų ministerija paskelbė, anot jos, septynių laive buvusių žmonių vardus ir teigė, kad dauguma iš dešimties įgulos narių Kuboje turėjo įrašų apie „nusikalstamą ir smurtinę veiklą“.
Kitas iš Jungtinių Valstijų pasiųstas vyras, dalyvavęs šioje operacijoje, buvo sulaikytas Kuboje ir pripažino kaltę, priduriama pranešime.
Kubos vyriausybė dažnai praneša apie greitaeigių katerių iš Jungtinių Valstijų įsiveržimus į jos teritorinius vandenis, tačiau mirtinų susidūrimų įvyksta retai.
Įsiveržimai dažnai susiję su žmonių kontrabanda į Jungtines Valstijas arba narkotikų prekyba. Tokie incidentai neatsiejami nuo persekiojimo, susišaudymų ir ginkluotų išpuolių prieš pasienio apsaugos pareigūnus.
Venesuelos nafta
Naujausias incidentas įvyko Kubai patiriant JAV ekonominį spaudimą.
Kubos komunistinė vyriausybė sausį neteko vieno iš pagrindinių diplomatinių rėmėjų – ir gyvybiškai svarbaus šalies degalų šaltinio – kai JAV pajėgos nuvertė Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro ir faktiškai perėmė Venesuelos naftos eksporto kontrolę.
Iki tol Venesuela tenkino maždaug pusę Kubos degalų poreikio.
Karibų jūros regiono lyderiai išreiškė susirūpinimą, kad naftos trūkumas 9,6 mln. gyventojų turinčioje Kuboje gali sukelti ekonomikos žlugimą, tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė, kad leis ribotą Venesuelos naftos tiekimą „komerciniais ir humanitariniais tikslais“.
Šis pareiškimas buvo paskelbtas Karibų jūros regiono šalių viršūnių susitikime, kuriame dalyvavo M. Rubio – iš Kubos kilęs amerikietis, kuris visą savo karjerą darė turėdamas tikslą kada nors nuversti Havanos vyriausybę.
JAV iždo departamentas pareiškė, kad Venesuelos nafta turės būti gabenama per privačias įmones, o ne per Kubos vyriausybę ar karinį aparatą, kurie kontroliuoja didžiąją dalį salos ekonomikos.
Meksika antradienį išsiuntė du karinius laivus su beveik 2,2 tūkst. tonų pagalbos salai – tai antroji pagalbos siunta per mažiau nei mėnesį.
Kanada trečiadienį taip pat paskelbė apie 8 mln. Kanados dolerių (4,9 mln. eurų) dydžio pagalbą Kubai.
